Po tos dienos kai jis sužinojo , kad aš laukiuosi praėjo 2 dienos. Zayn pasidarė švelnesnis , jis tapo toks pat kaip anksčiau. Regis pamiršau visus mus slėgusius rūpesčius. Bet visada atsiras kas man primins Liam. Vakar radau nuo jo laišką:
„Tu išgelbėjai man gyvybe , nors ir taip žinau kad būtum išgelbėjus. Tu visada manei , kad aš pasikeisiu , net tada kai tyčiojaus iš tavęs. Žinau , kad iki šiol mane myli ir visada mylėsi. Tu negali likti su juo. Aš pavydus ir su kiekviena diena noriu tavęs šalia vis labiau. Žinok tik tiek, kad viena diena man atsibos laukti ir aš uždarysiu duris kurios dar iki šiol tau atviros.
-L “
Negaliu grįžti pas Liam tik ne tokiu laiku. Mano gyvenimas toks sudėtingas, niekada nemaniau, kad tiek reikės man iškentėti. Maniau baigsiu mokykla ir įstosiu į universitetą , susirasiu darbą ir vyra. Jei dabar atsirastu kokia fėja su burtu lazdele , paprašyčiau jos vienintelio noro, kad sugražintu man normalu gyvenimą.
- Kaip tau vardas Natali? -–pertraukė mano mintis Zayn.
- Man labiau patinka vardas Nikolė. – sumurmėjau aš.
- O jei bus berniukas?
- Kristianas gražus vardas. –nusišypsojau aš.
- Taip nuostabus vardas. – kalbėjo jis su šypsena.
- Zayn tu nieko prieš jei nuvyksiu į parduotuve? – paklausiau jo.
- Žinoma , duosiu tau 1000 svarų nupirk ką nors gražaus mūsų vaikeliui. – nusišypsojo Zayn žvelgdamas į mano pilvą.
- Ta ir norėjau daryti.
Paėmiau iš jo pinigus ir išėjau iš namų. Nuėjau iki savo automobilio ir ten atsisėdusi išsitraukiau mobilųjį telefoną. Surinkau Liam numerį ir prisidėjau telefoną prie ausies. Po keliu pyptelėjimu jis atsiliepė.
- Alio. – jo balsas buvo padusęs.
- Liam mums reikia pasikalbėti , po 10 min. būk toj pačioj kavinei kurioje susitikom.
- Gerai. – tai ištaręs jis numetė telefono ragelį.
Numečiau telefoną ant galinės sėdynės. Greičiau nei per 10 minučių atsidūriau prie kavinės. Susiradau tapati stalelį , prie kurio sėdėjau anksčiau. Užsisakiau arbatos. Kol žiopsojau į vieną tašką šalia manęs atsidūrė Liam.
- Sveika. – ištarė jis prisėsdamas šalia.
- Labas . – ištariau su šypsena.
- Nesitikėjau, kad man paskambinsi .
- Norėjau su tavimi susitikti ir pasikalbėti apie ta laiškeli. – vis dar šypsojausi.
- Taigi mano laiškas suveikė, laukiau 2 dienas tavo skambučio ir jo nesulaukiau. Pradėjau jaudintis , galvojau , kad tau kažkas atsitiko. – Liam keistai pažvelgė į mano kaklą kuris buvo apvyniotas šaliu.
Pasitaisiau šaliką norėdama paslėpti mėlynes.
- Nusiimk šaliką. – ištarė jis tvardydamas pykti.
Mačiau jo akyse pykti, jo kvėpavimas padažnėjo. Mano kūnas sustingo , bijojau nusiimti šali. Liam pats nuvyniojo šali nuo mano kaklo. Jis švelniai palietė mano kaklą kuris buvo nusėtas mėlynėmis. Atsitraukiau nuo jo.
- Nebijok, nors aš ir įsiutęs, bet aš tavęs niekada nenuskriausčiau. – ištarė jis švelniai, matėsi kad jis įsiutęs, bet bando to neparodyti.
- Aš turiu eiti. – ištariau tyliai.
- Tu gal nesveika? Kokio velnio tu grįžti pas jį?! – pradėjo rėkti Liam.
- Aš laukiuosi.- nuleidusi galva pasakiau.
- Juk gali pasidaryti abortą.
- Tu suvoki ką tu šneki? – supykau aš.
Jis nieko neatsakė tiesiog sėdėjo ir žvelgė į stalą, atsistojau ir išėjau. Tikrai nesiruošiau čia sėdėti , tik ne šalia jo. Aš nenoriu nužudyti nekalto vaiko. Ėjau per gatve link savo automobilio, bet staiga išgirdau padangų cipimą, atsisukus pamačiau skriejanti į manę automobilį.
YOU ARE READING
ALONE
FanfictionISTORIJA PABAIGTA ;;;; ALONE 1 SEZONAS Istorija parašyta 2012 metais. Galbūt kai kurie ją yra skaite facebook, o jei neesi skaitęs jos tada paskaityk čia :))