ALONE

Motelis

- Kiek galime klajoti? Tau netinka nei vienas viešbutis. – sumurmėjo piktai Harry.
- Mums reikia tokio viešbučio kur nesugalvotu mūsų ieškoti. – paaiškinau jam.
Harry nieko man neatsakė ,jis tiesiog sėdėjo susikaupęs, regis tvardė savo pykti, nes tik per mano užgaidas mes taip ilgai klajojame. Galiausiai suradome senos statybos apskurdusi moteli, čia tikriausiai ir kainos nedidelės, nes mano pinigų atsargos baigiasi.
- Čia tiks? – paklausė Harry net nepažvelgdamas į mane.
- Taip, čia mūsų neieškos. – ištariau ir išlipau iš automobilio.
Harry pasekė mano pavyzdžiu ir taip pat išlipo iš automobilio. Nuėjome į motelį , čia tvyrojo keistas kvapas. Nuėjome iki seno vyro kuris stovėjo kitoje stalo pusėje.
- Viena kambarį dviem asmenims. – ištarė Harry išsitraukdamas pinigine.
- Turime kambarį tik su viengule lova. – ištarė senis.
Pažvelgiau į Harry , ką dabar darysim?
- Tai duokite tada du kambarius. – ištariau aš.
- Ne duokite viena kambarį. – ištarė Harry rimtai.
- Jūs tikriausiai su žmona susipykę, kad norite atskiro kambario. – sumurmėjo senis.
- Mes dar nesusituokę. – nusijuokė Harry
Pavarčiau akis ir nuėjau nuo jų toliau. Po kelių minučių prie manęs priėjo Harry su raktu nuo kambario.
- Kodėl paėmei viena kambarį? – paklausiau aš.
- Todėl , kad dabar aš tave saugau , ir kitam kambarį būdamas negirdėsiu ir nematysiu ar tau gręsią pavojus. – ištarė jis taip lyg ir durnam būtu aišku.
Papūčiau lūpas lyg būčiau įsižeidusi , jei aš blondinė nereiškia, kad kvaila. Pradėjau eiti link kolidoriaus su kambariais bet Harry sugriebė man už rankos. Atsisukau į jį ir pažvelgiau piktu žvilgsniu , kokio velnio jis mane čia laiko atsistojęs?
- Mums į antrą aukštą. – su šypsena ištarė jis.
Nieko jam nesakiau tiesiog nusekiau paskui jį, jis visa kelia iki kambario šypsojosi nuo mano žioplumo. Įėjome į kambarį ir jis visa laiką mane erzino, jam net nereikėjo nieko man sakyt. Padariau klaida pasiimdama jį kartu su savimi.
- Gal gali nustoti šypsotis? – paklausiau aš suirzusiu balsu.
- Čia tavo natūrali plaukų spalva? – paklausė jis.
- Durnius! – sušukau aš, juk aš ne kvaila.
Jis pradėjo juoktis , jo žalios akys apsiašarojo nuo juoko.
- Ak tik jau nepradėk verkti. – sumurmėjau aš.
Atsisėdau ant lovos ir nusisukau nuo jo pusės. Žvelgiau į šias sienas , jos buvo baisios , tapetai atsiplėšę. Pajutau ant savo liemens rankas , nė nereikėjo spėlioti kieno šios rankos.
- Nepyk . – išgirdau šnabždesį.
- Aš tau grąžinsiu pinigus už šį kambarį. – sumurmėjau piktai.
- Man nereikia tavo pinigų. . – apglėbė jis mane dar stipriau.
- Paleisk mane.
- Pirma atleisk. – vis dar šnabždėjo jis man į ausi.
- Gerai atleidžiu.- ištariau aš ir išsilaisvinau iš jo glėbio.
Atsistojau ir pažvelgiau į jį ir į šią siaurą lovą.
- Kur miegosi tu? – paklausiau jo su šypsena .
- Lovoj kur daugiau . – nusijuokė jis.
- Na manau tu klysti nes tavo vieta ant žemės . – parodžiau pirštu į grindis.
- Klysti aš iš šios lovos niekur nesitrauksiu. – ištarė Harry ir atsigulė taip kad man nebeliktu vietos lovoje.
Netrukus Harry telefonas pradėjo skambėti ir visa mano gera nuotaika dingo. Harry išsitraukė telefoną iš kišenės , jo neramus žvilgsnis sakė kad skambina tą moteris.
- Klausau . – atsiliepė jis ramiu balsu.
Praėjo kokia minute , Harry klausėsi ką tą moteris šneka.
- Jai blogai nuvežiau ją į ligonine , ji per daug kraujuoja. – šnekėjo jis rimtai.
Aš vos tvardžiau juoką, toks vaizdas lyg jis kalbėtu apie mėnesines?
- Gerai. – atsakė jis ir padėjo ragelį.
Pradėjau juoktis kaip nesveika, jis žvelgė į manę nesusipratusiu žvilgsniu. Galiausiai surimtėjau ir pažvelgiau į jį.
- Tavo motina liepė man rytoj tave atvežti į namus. – ištarė jis rimtai , jam tame nieko nebuvo juokinga.
- Na rytoj , mes skrisime į mano Miestą, jai ten bus pavojinga pasirodyti. – ištariau tai taip pat rimtai.
- Nežinau ko ji iš tavęs nori , bet ji tikrai tavęs ieškos. – ištarė Harry pasislinkdamas.
Atsiguliau šalia jo ir žvelgiau į lubas.
- Nusiramink Garbaniau, viskas bus gerai.
- Kaip tu mane pavadinai ? – paklausė jis su šypsena.
- O tau ką nepatinka? – paklausiau aš ir jo.
- Viskas gerai , man patinka. Mane taip anksčiau vadindavo.
Manau mes sutarsime ,po truputi aš jį pažinsiu geriau. Dabar aš galiu juo pasitikėti , jis manęs neišdavė tai moteriai ir jis mane išvežė iš ten. O Liam man visada buvo mįslė, nuo pat pradžių nesupratau jo elgesio, regis jis dabar šiek tiek geresnis ir manau aš jam iki šiol rūpiu. Galbūt tą karta kai jis man pasakė apie abortą aš supykau, bet jis juk žudo žmones , jam nieko nereikštu negimusio vaiko gyvybė. Susiėmiau už pilvo , čia buvo gyvybė kurios jau nebėra. . .