ALONE

Pasikeitimai

Ką darytumėte jei jums reikėtu rinktis? O rinktis reikėtu iš gyvybės ir mirties? Šiuo metu man reikia rinktis, šiandien man Zayn pasakė :
- Rinkis arba lieki čia ir Liam palieku gyva, arba gali grįžti namo ir jį rasi nebegyva.
Žinoma ta akimirka aš pasirinkau likti čia, aš padovanojau Liam gyvybe , bet jo akyse aš virtau išdavike. Net neįsivaizduoju kaip mano šeima reagavo kai sužinojo, kad aš nebegrįšiu , kokį skausmą reikėjo ištverti mano netikrai mamai? Ji buvo mano mama ir aš žinojau, kad ji mane iš tiesu mylėjo. Dabar kai jau viskas padaryta , nebe turiu ką pasakyti, aš pasiilgsiu jų, nesvarbu, kad jie nebuvo tikroji mano šeima. Pro mano duris įsiveržė Zayn.
- Pasiruošusi vykti? – paklausė jis manęs.
- Taip. – atsidusau ir pakilau nuo kėdės.
- Tu žinai jog turėjai teise rinktis. – ištarė jis su šypsena.
Pažvelgiau į jį ir praėjau pro šalį , tikrai neleisiu jam šaipytis iš šios situacijos. Zayn prie manęs prilėkė ir paėmė iš mano rankų krepšius.
- Vis dar turi galimybe pakeisti savo sprendimą, aš su mielu noru nužudyčiau Liam . – nusišypsojo jis maniakiška šypsena.
- Aš aukojuos ne tik dėl jo, aš aukojuos dėl visos šeimos , nors jie ir nekenčia už tai manęs. – tariau žvelgdama į tolį.
Zayn nusijuokė ir įmetė krepšius į automobilį.
- Jie tikrai nekęs labiau manęs , kai paversiu tave žudike . – ištarė jis rimtu balso tonu.
Šį karta aš nusijuokiau pašaipiu balsu, galbūt jis manys kad aš pasikeičiau, bet tai bus tik šlykštus melas.

PO METU.
Praėjo metai, kaip mano šeima nieko nežino apie mane. Sėdžiu kambaryje ir žiūriu pro langą. Matau krentančias snaiges , tai reiškia, kad žiema jau čia. Mano veidu nurieda sūri ašara, nusivalau ja ir bandau išlikti stipri, juk viskas bus gerai? Pro kambario duris įsiveržė Zayn, iš kur žinau? Nes jis vienintelis taip įsiveržia į kambarį. Neatsisuku į jį, žinau kad jis ant manęs šauks , o tam visada yra priežastis.
- Kodėl tu nenužudei to išdaviko?! – suriko jis ant manęs.
Toliau žvelgiau pro langą ir bandžiau jį ignoruoti .
- Atsisuk į mane kai su tavimi kalbu! – jis suriko ir sugriebė man už smakro.
Pažvelgiau į jo akis, jo akys buvo šaltos kaip ledas.
- Jo nenužudžiau , nes mane tada apėmė silpnumas, aš negalėjau nuspausti gaiduko. – ištariau tai šaltai.
Jis trenkė man per veidą , susiėmiau už skruosto ir pakilau nuo kėdės.
- Daugiau gyvenime, manęs neliesk! – surikau aš ir įsitraukiau ginklą.
- Ir ką tu dabar darysi nušausi mane? – paklausė jis pašaipiai.
Nusitaikiau tiesiai į jį , ginklas jau buvo užtaisytas, bet kuria akimirka galėjau jį nužudyti. Specialiai šoviau pro šalį, kad išgąsdinčiau jį.
- Padėk ginklą į šalį. – ištarė jis valdingai.
Nusprendžiau užsidėti savo kauke, juk taip visus metus išgyvenau šalia jo. Numečiau ginklą ant žemės ir suklupau ant žemės.
- Atleisk. – ištariau tyliai žvelgdama į grindis.
- Viskas gerai mažute. – sumurmėjo jis ir priklaupė prie manęs.
- Aš tokia kvailė , turėjau jį iš kart nužudyti , dabar jis mums pridarys bėdų. – pradėjau kukčioti , giliai viduje žinojau kad tai tik vaidyba.
- Ša , nesijaudink, klaidas juk visada galima ištaisyti . – ištarė jis raminamai.
- Ką turi omenyje? – pakėliau galva į jį.
Jis paėmė mano ranka ir pakėlė nuo žemės, žvelgiau į jį klausiamu žvilgsniu, bet jo atsakymo taip ir nesulaukiau. Jis nusivedė mane į rūsį , jau nujaučiau ką tai reiškia. Mano širdis pradėjo daužytis lyg pašėlus, atrodė lyg jos dūžius girdėtu visi. Nuėjome iki išdaviko kuris išdavė Zayn. Išdavikas pažvelgė į mane ir nusišypsojo pašaipia šypsena.
- Kodėl čia atvedei ja? – nusijuokė išdavikas.
- Ji atėjo užbaigti to ko pradėjusi . – nusišypsojo Zayn.
Zayn ištraukė man savo ginklą ir padavė man į rankas, mano rankos drebėjo to net nenorėdamos. Užtaisiau ginklą ir nusitaikiau į jį.
- Nieko nenori pasakyti prieš mirti? – paklausiau aš šaltai.
- Liam siunčia tau linkėjimus. – nenustojo jis šypsotis.
Tą akimirka ginklas mano rankoje pasunkėjo dvigubai.
- Tu išdavei mus Liam!!? – pradėjo rėkti Zayn.
Prisiekiu per tuos metus Zayn pasidarė beprotis, jam tikrai buvo negerai su nervais.
- Taip, juk dėl jūsų kaltės jo tėvas mirė. – toliau kalbėjo jis.
- Semas mirė? – paklausiau apimta šoko. –kodėl man niekas nieko nesakė!?
Šįkart ir aš puoliau į isterija. Tai reiškė tik viena, Liam valdo visa miestą , aš visa laika kovojau prieš Liam vyrus to net nežinodama. Nieko nelaukdama nušoviau šį išdaviką. Žvelgiau į negyva kūną šaltomis akimis, nenorėjau Zayn parodyti kaip jaučiuosi dabar iš tiesu. Jeigu Liam siunčia man linkėjimus , reiškia jis yra netoliese. Ką jis veikia šiame mieste? Nejaugi jis čia atvyko nužudyti manęs, kad išdaviau mūsų šeima, tikriausiai jis nežino to fakto, kad aš pasiaukojau, kad jis liktu gyvas. Šia akimirka norėjau tiesiog mirti.
Zayn pažvelgė į mane sumišusiomis akimis, nejaugi jis galvoja ta patį kaip ir aš. Galbūt Zayn giliai viduje bijo Liam tik to neparodo?
- Noriu valgyti . – ištariau šiaip sau , tikriausiai šiuo metu mano noras skambėjo kvailai.
- Dabar turime didesnių problemų nei valgymas. – ištarė jis šaltai.