ALONE

Nėštumas

Stoviu prieš veidrodi ir tyliai meldžiuosi Dievui. Bijau to ką gali parodyti nėštumo testas. Susikaupiu ir pažvelgiu į nėštumo testą, o Dieve! Išmetu iš ranku testą.
- Kodėl taip su manimi elgiesi Dieve? – sušnabždu tyliai.
Suklumpu ant žemės , galbūt šis testas klysta? Aš negaliu lauktis nuo Zayn, nuo šio beširdžio žmogaus. Mano visas kūnas dreba , juolab kai žinau ,kad kažkur netoliese yra Liam. Nejaugi jis nori mano mirties? Nejaugi jis manęs jau nebe myli... Per šiuos metus aš jį mylėjau. Kai Liam sužinos kad laukiuosi nuo Zayn vaiko , jis manęs nekęs visa mano likusi gyvenimą, jis jau ir taip laiko mane išdavike. Pakėliau nuo žemės nėštumo testą ir išmečiau į šiukšliadėže , Zayn neturi sužinoti , kad aš laukiuosi jo vaiko. Pakilau nuo žemės ir pažvelgiau į save veidrodyje , papurenau plaukus ir išėjau į kambarį.
Kambaryje gulėjo Zayn ir maukė alų , regis jam tikrai įvarė baimės tai, kad Liam mieste. Viena mano kūno dalele norėjo pamatyti Liam , bet kita dalis bijojo. Atsistojus pradėjau tyliai skaičiuoti kiek laiko laukiuosi , regis tai jau 4 savaitė.
- Ką čia skaičiuoji?! – suriko Zayn, jis buvo visai girtas , kad net nesugebėjo iš lovos išlipti.
- Nieko Mielasis.- stengiausi kalbėti meiliai.
- Moterys visai išprotėjusios, jei jau pradeda kalbėtis su savimi. – pradėjo jis savo filosofija reikšti.
Lėtais žingsneliais ėjau link durų.
- Kur susiruošei moterie?! – suriko jis.
- Tiesiog norėjau atnešti ,tau dar alaus. – ištariau meiliai.
- Gerai.
Greitai išėjau iš kambario ir trinktelėjau durimis. Apačioje pasėmiau automobilio raktelius ir išėjau iš namų. Turiu kuo greičiau iš čia dingti , nebūsiu namuose tol kol jis neišsiblaivys. Automobilyje pasileidau raminančios muzikos , man reikėjo atsipalaiduoti ir nuvyti visas blogas mintis šalin. Ką man reikės daryti su šiuo vaikų , negaliu Zayn nieko sakyti , aš turiu pabėgti kol manęs nesurado Liam.
Pastačiau automobilį prie kavinės, iš savo rankinės ištraukiau pinigine ir nužingsniavau į kavine. Zayn man kiekviena mėnesi duoda po 3000 svarų , juos išleidžiu saviems tikslams, o dabar tuos pinigus turėsiu taupyti savo pabėgimui.
Išsirinkau nuošalesni stalelį , padavėja man atnešė meniu ir netrukus pasišalino. Atverčiau Meniu ir radau jo viduje numeri. Apsižvalgiau po kavine ir dar karta pažvelgiau į šį lapelį. Kas gi galėjo čia įkišti šį lapelį? Galbūt tai klaida. Ištraukiau lapelį ir pasidėjau šalia Meniu. Netrukus prie manęs priėjo padavėja.
- Ko užsisakysite?
- Apelsinu sulčiu ir šį pyragaitį . –bedžiau pirštu į į šokoladini pyragaiti.
Padavėja savo užrašu knygutėje užsirašė užsakymą ir paėmė meniu, ji jau norėjo eiti , bet aš jai pagriebiau už rankos.
- Šiame meniu radau šį numeri . – parodžiau į lapelį.
- Nežinau aš jo tikrai čia nepadėjau . – tarė ji žvelgdama į lapeli .
- Tiek to , galite eiti. – ištariau ir įsidėjau numeri į pinigine .
Sunerimusi žvelgiau į stalą, nejaugi tai Liam įkišo ta numeri? Išsitraukiau drebančiomis rankomis mobilųjį telefoną ir ta lapelį. Surinkau numerį ir pridėjau telefoną prie ausies. Po kelių signalų išgirdau balsą kurio negirdėjau senai.
- Klausau ?
Nieko nesakiau tiesiog sėdėjau be žado , tai jis Liam jis žino kur aš esu .
- Kalbėsit su manimi ar ne ? – girdėjau suirzusi jo balsą.
Po mano tylos jis padėjo ragelį. Mano viduje sukilo pilna jausmų , jis kažkur čia aš tai jaučiu. Padavėja atnešė man mano užsakymą ir vyno taure.
- Aš vyno neužsisakiau . – ištariau aš žvelgdama į ją.
- Jus vaišina vienas ponas . – ištarė ji su šypsena ir nuėjo.
Alkoholio aš vartoti negaliu, tad patraukiau taure kuo toliau nuo savęs. Atsigėriau sulčiu ir pakėliau akis , nes šalia mano stalelio sugirgždėjo grindis. Vos neišmečiau iš rankos stiklines , bet ramiai ja padėjau ant stalo ir su nuostaba žvelgiau į vaikiną priešais save. Jis net nepasikeitęs , tos pačios nuostabios akys ir šypsena. Kokia minute jis žvelgė į mane , regis per šia minute jis spėjo mane nužiūrėti kokius 10 kartų.
- Kodėl paskambinus man nieko nesakei? – paklausė jis pašaipiu balsu .
- Aš tau neskambinau. – ištariau tyliai nuleidusi akis.
- Melagė. – nusijuokė jis.
- Kodėl tu čia? – paklausiau šį karta kur kas drąsiau.
- Kodėl tu negeri vyno? – paklausė jis paimdamas į ranką taure.
- Aš nevartoju alkoholio nejaugi pamiršai?
- Aš niekada tavęs nepamiršau , aš ieškojau tavęs , o pasirodo tu dirbi Zayn. – kalbėjo jis ironiškai.
Atsigėriau sulčiu, kaip ir galvojau jis mane apkaltins. Jis net nežino kad išgelbėjau jam gyvybe.
-Liam visi mes keičiamės.
- Matau juk rezultatai akivaizdus. Tapai seksualesnė, sumoteriškėjai . Tapai žudike . – kalbėjo jis lyg kaltindamas mane.
- Atleisk. – ištariau tyliai.
- Na ne manęs turi atsiprašinėti , jei jauti kalte pirma atleisk sau ,nes aš žinau , kad iš vidaus tu griauži save! – vos ne rėkt pradėjo jis.
- Viskas ne taip kaip tu galvoji.
- Tada paaiškink viską man. – ištarė jis žvelgdamas tiesiai man į akis.