ALONE

Idiotas

Mano tėvas niekada ant manęs nerėkė , taip pat buvo ir dabar jis pakvietė mane į savo kabinetą ramiai pasikalbėti. Žengiau jam iš paskos nuleidusi galva , nenorėjau jam žvelgti į akis. Tai ką jam jaučiau tai nebuvo gėda , kad manęs nebuvo , tai buvo begalinis pyktis. Pagaliau įžengėme į jo kabinetą , jis įsitaisė savo krėsle, o aš kaip idiotė likau stovėti. 
– Prisėsk. – ištarė jis man .
Atsisėdau ant kėdės ir nuleidau galva , pora minučių jis tiesiog žiūrėjo į manę .
- Savana man viską papasakojo Liam. – ištarė jis po kurtinančios tylos.
- Aš atsiprašau. – stengiaus kalbėti nuoširdžiai.
- Jei norėjai išvykti kelioms dienoms atostogauti pas drauge , galėjai man tiesiog pasakyti. Aš noriu būti geras tėvas, tad pamiršiu viską kas buvo. – nusišypsojo jis .
- Ačiū.
- Negalvok , kad aš griežtas , tiesiog noriu užtikrinti tavo ir Liam gerove.
Palinksėjau galva ir jau stojausi eiti , bet tėvas mane sustabdė.
- Pastebėjau , kad tarp tavęs ir Liam pagerėjo santykiai. 
- Nelabai. – pasakiau jam.
- Jis tau netinkamas vaikinas. Gali jau eiti . – ištarė jis tai kiek įsakmiu tonu.
Atsidusau iš palengvėjimo, kad jau galiu išeiti. Žinojau ką reiškia jo žodžiai „Jis tau netinkamas vaikinas“ , jis galvoja , kad tarp manęs ir Liam kažkas mezgasi ir jis nepritars jokiems mūsų santykiams. Nejaugi jis nori mane apsaugoti nuo siaubūno , kai pats toks yra? Nuėjau į savo kambarį , jis buvo nė kiek nepasikeitęs, toks vaizdas , kad čia nebuvau visa amžinybe. Atsirėmiau į duris ir nuslydau ant grindų. Padėjau galva ant kojų. Mano dėmesį patraukė ant lovos padėta raudona rožė su lapeliu . Pakilau nuo grindų ir nuėjau prie lovos. Pakėliau rože ir ja pauosčiau, ji kvepėjo nuostabiai. Paėmiau lapeli ir atlenkiau. Jame buvo parašyta:

„Mažute, pakentėk dar truputi viskas praeis. Mes sužlugdysim juos ir galėsi gyventi laiminga gyvenimą. Skausmas tik sustiprins tave. Nepasiduok Liam patyčioms. Brangute laikykis 
MARKAS. . . “ 

Suplėšiau lapelį į daug dalelių , nenorėjau , kad Liam tai pamatytu. Padėjau rože ant stalelio, tuo metu į mano kambarį įžengė Liam.
- Eik iš mano kambario. – vos ne rėkdama jam tai pasakiau.
- Nebūk jau tokia pikta. – ištarė jis pašaipiu tonu.
Jis peržvelgė visa kambarį ir pastebėjo ant mano stalo rože. Jis priėjo prie stalo ir paėmė rože į rankas. Jis nusišypsojo ir pažvelgė į mane.
- Nejaugi mano sesutė turi gerbėja. –nusijuokė jis.
- Padėk ta rože kur buvo. – sumurmėjau piktai.
Jis pažvelgė į mane ir perlaužė rože per puse.
- Idiotas . –sumurmėjau.
Jis numetė tai kas liko iš rožės ant žemės. Jis stipriai stūmė mane į sieną. 
- Daugiau niekada nevadink manęs idiotu. – ištarė jis piktai.
Nieko jam neatsakiau tiesiog žvelgiau į lovą , nenorėjau žvelgti į šia pabaisa. Jis priartėjo dar arčiau manęs nei buvo ir mano kaklas atsidūrė jo gniaužtuose .
- Tu tik mano vieno. Supratai? 
Palinksėjau ir jis mane paleido , suklupau ir užsikosėjau , mano plaučiams trūko oro per šį šikniu. Jis nusišypsojo ir išėjo iš kambario.