ALONE

Užpuolimas

Kai jau galvojau , kad praradau visas jėgas , supratau , kad negaliu pasiduoti. Privalau gyventi , nenoriu mirti. Sukaupiau naujų jėgų ir spyriau užpuolikui. Jis atsitraukė nuo manęs ir susiėmė už pilvo, supratau , kad turiu tik kelias sekundes dingti iš čia. Tad išlipau greitai iš lovos ir pradėjau bėgti , žinau , kad jis mane pradėjo vytis , jis nenorėjo manęs paleisti. Greitai nulipau laiptais ir bėgau prie durų , bet jos buvo užrakintos, mano protas pradėjo veikti greitai. Nieko negalvodama nubėgau į virtuvę ir griebiau peilį, tai vienintelis įrankis kuris gali man dabar padėti apsiginti. Kur Harry? Ar jam viskas gerai? Jei jį nužudė prižadu , aš nužudysiu tuos kurie prisilietė prie jo.
Netrukus užpuolikas įėjo į virtuve , norėjau pamatyti jo veidą, bet man neleido ta prakeikta kaukė. Atstačiau peilį į jį , šia minute žinojau tik tai , kad padarysiu viską , kad išsaugočiau savo gyvybe.
- Geriau nesipriešink. – išgirdau duslu balsą.
- Ko nori?! – sušukau aš isteriškai.
- Pinigų . – jaučiau , kaip jis šypsosi.
- Aš neturiu pinigų , kur Harry? – paklausiau tvirtai.
- Saugioj vietoj.
Pavarčiau akis , įdomu ką reiškia ta jo saugi vieta.
- Duotu tau 10 sekundžių išsinešdinti iš mano namu. – priėjau vienu žingsniu arčiau jo.
- Nejuokauk mergyt , nejaugi žadi mane nužudyti jei aš iš čia neišeisiu? – nusijuokė jis.
Visa išsitempiau , prisiminiau savo praeiti , kai man teko nužudyti žmogų, tai pats blogiausias dalykas kurį galėjau padaryti. Tada Zayn buvo žiaurus ir jam nerūpėjo , kad tai mane sukrėtė.
- Aš tave sužalosiu , bet nežudysiu. – nusišypsojau dirbtine šypsena.
Jis žengė žingsni arčiau manęs , pajaučiau kaip mano kraujų plūstelėjo adrenalinas , aš priartėjau dar vienu žingsniu arčiau jo. Staiga jis padarė staigu judesį ir jis prie manęs priartėjo man nespėjus sureguoti. Jis išmušė iš mano rankų peilį ir staigiu judesiu užlaužė mano ranka. Jis grubiai mane prirėmė prie sienos ir taip suvaržydamas bet kokį mano judesį .
- Tai ką tu mano rankose. – sušnabždėjo jis man į ausį.
Jis nusėmė kauke nuo savo galvos ir šveitė ja ant žemės. Norėjau atsisukti ir pamatyti šio idioto veidą, bet man neleido jo spaudimas. Rimtai manau jis nuo tokios jėgos rodymo įmūrys mane į sieną. Pajaučiau jo lūpas ant savo kaklo , tas beprotis mane lietė!
- Pirmiau pasilinksminsiu su tavimi , o vėliau nužudysiu. – šnabždėjo jis man į ausį.
- Eik velniop. – spjaute išspjoviau šiuos žodžius.
Jis griebė man už plaukų , taip užlenkdamas mano galvą, dabar galėjau pamatyti jo veidą . Jis atrodė , kaip narkomanas. Ir tik dabar suvokiau , kad tai tas pats žmogus , kuris atnešė Harry narkotikų. Kol aš spoksojau jam į veidą , jis nurenginėjo mane žvilgsniu. Netikėtai jis įsisiurbė man į lūpas, jaučiau jo agresija šiame bučinyje. Nemeluosiu jis velniškai gerai bučiuojasi ir jai dabar nebūtu tokia situacija , jis net gi man patiktu , bet jis šiknius nes nori mane išprievartauti ir negana to dar nužudyti.
Jis atsitraukė nuo manęs su šypsena , netikėtai jis mane stūmė ant grindų , ganėtinai skaudžiai nukritau. Jis staigiu judesiu nusiplėšė nuo savęs viršutinius rūbus. Mano žvilgsnis klaidžiojo po virtuve ieškodamas kokio nors ginklo, kuris galėtu man padėti. Prie savęs pastebėjau tapatį peilį su kuriuo grasinau šiam narkomanui. Greitai griebiau peilį ir atstačiau prieš jį. Regis jam tai buvo netikėtas mano poelgis , jis atsitraukė nuo manęs. Pakilau nuo žemės ir priėjusi smeigiau jam su peiliu į koja. Nenorėjau jo rimtai sužeisti.
- Čia už tai, kad mane lietei. – dar karta smeigiau į koja.
Jis sugriebė sau už kojos ir suklupo ant žemės, mačiau ,kaip jam velniškai skaudėjo.
- Maldauju paleisk mane, aš tik norėjau apiplėšti šį namą. – kalbėjo jis silpnu balsu.
- Daugiau niekada čia nesirodyk! – surikau aš piktai.
Pažiūrėjau į jį paniekinamu žvilgsniu, ko kartais narkomanai nepadaro dėl pinigų.
- Dabar taip , duodu 10 sekundžių tau dingti iš mano namų. – kalbėjau jam.
Jis pradėjo kelti nuo žemės, jam tai sekėsi velniškai sunkiai , na o aš sugalvojau pradėti garsiai skaičiuoti.
- Vienas
- Du
- Trys
- Keturi
Jis atsistojo ir vėl suklupo , regis gerokai per daug jį sužeidžiau, ant mano grindų buvo pilna kraujo. Atsidusau.
- Penki
- Šeši
- Septyni.
- Aštuoni.
Su aštuntu skaičiumi kažkas įžengė į namus , atsisukau pažiūrėti ir tai buvo Harry. Mečiau peilį į kampą ir puoliau jam į glėbį. Jis kelias sekundes nesuprato kas čia vyksta, bet kai pamatė ant mūsų grindų kruvina narkomaną jo kūnas išsitempė.
- Kas čia nutiko? – paklausė jis sutrikęs.
- Ta kalė norėjo mane nužudyti. – ištarė jis piktokai.
Pažvelgiau į Harry ašarotomis akimis, visas adrenalinas jau senai dingo iš mano kūno.
- Jis . . . jis norėjo mane išprievartauti ir nužudyti. – vos galėjau kalbėti , nes mano veidu sruveno ašaros, kuriu jau nebe galėjau suvaldyti.
- Atleisk mieloji , kad palikau tave viena , aš į parduotuve išėjau . – parodė jis rankoje laikoma arbatos pakelį.
Staiga švelnus Harry žvilgsnis pasidarė piktas , kai jis pažvelgė į tą šikniu. Jis padavė arbata man ir priėjo prie jo. Netikėtai jis stipriai jam spyrė, narkomanas susirietė.
- Mauk iš mano namų kol visai neužmušiau! – suriko jis.
Harry jam padėjo atsistoti ir išspyrė iš namų. Tuo pačiu Garbanius užrakino duris ir priėjo prie manęs, kad stipriai apkabintu.
- Viskas bus gerai .- ramino jis mane.
Šia akimirka nesupratau , kas man pasidarė , bet aš norėjau pabučiuoti Garbaniu, norėjau pajusti daugiau meilės ir švelnumo. Pakėliau galva nuo Harry krūtinės ir pažvelgiau į jo lūpas, bandžiau save tvardyti nepabučiuodama jo , bet. . . Aš jį pabučiavau . Pabučiavau su nenuvaldoma aistra, mano kūnas taip troško prisilietimu. Harry švelniai mane prirėmė prie sienos nenutraukdamas mūsų bučinio, numečiau ant žemės ta nelemta arbata.
Kai mums pritrūko oro atsitraukėme tik sekundei ir aš spėjau pamatyti didžiulei aistra Harry akyse. Aš vėl pabučiavau Garbaniu, pajaučiau jo rankas ant savo krūtinės , jis jas švelniai suspaudė ,taip priversdamas išleisti aimana. Garbanius man į lūpas nusišypsojo, jis atsitraukė nuo manęs ir pajaučiau jo lūpas ant savo kaklo.
- Šiąnakt tu būsi mano . – sušnabždėjo jis.