ALONE

Tikrasis Zayn veidas

Sėdėjau automobilyje ir stengiausi išgirsti jų pokalbi, bet nieko negirdėjau, tai dėl to, kad jie per tyliai šnekėjo. Liam laikė ginklą suspaudęs rankoje, jo visas kūnas buvo išsitempęs. Nesupratau iki to momento kas vyksta, kai iš automobilio išlipo Zayn. Regis jis nepastebėjo manęs, kad sėdžiu automobilyje. 
- Mes su Savana praleidome tikrai gerą karšta naktį. – išgirdau Zayn žodžius.
Ką jis kalba? Juk tarp mūsų nieko nebuvo, nejaugi jis taip erzina Liam? Sėdėjau sustingusi ir stebėjau kas vyks toliau, bet jie tik kalbėjosi ir tiek. Mane sukrėtė ir tai, kad Zayn čia pasirodė man nieko nepranešęs. 
Išgirdau kai kažkas šovė, pakėliau į juos galva, norėdama įsitikinti kad jie sveiki, bet Liam gulėjo ant žemės. Kaip vėžlys išlipau iš automobilio, Zayn pastebėjo mane ir nusišypsojo, priėjau prie Liam kūno.
- Tu ji nužudei? – paklausiau aš drebančiu balsu.
- Ne. – atsakė jis šaltai.
Atsiklaupiau prie Liam kūno, jo krūtinė kilnojosi, tai reiškė kad jis gyvas. Atsidusau iš palengvėjimo. Nusivaliau ašaras, negaliu leisti Liam imti ir numirti, išsitraukiau iš kišenės mobilųjį telefoną. Jau norėjau rinkti greitosios pagalbos numerį, bet man iš rankų išplėšė telefoną Zayn.
- Gražink man telefoną. – stengiaus kalbėti tvirtai bet mano balsas drebėjo. 
- Tu gal visai išprotėjusi? Tu nori , kad visi farai sulėktu čia! – šaukė jis ant manęs.
- Jam reikia pagalbos jis nukraujuos. – šiuo metu jau buvau panikoje.
- Nuo kada jis tau rūpi? – nusijuokė jis.
- Jis mano brolis. – sumurmėjau aš žvelgdama į Liam.
Jis pradėjo juoktis, nejaugi jam tai pasirodė juokinga? Nuo kada jis tapo toks šaltas?
- Kelkis mažute, važiuosi su manimi. – kalbėjo jis įsakmiai.
Papurčiau galva , niekur nesiruošiu važiuoti su šiuo bepročių. Zayn pakėlė mane nuo žemės ir pradėjo tempti link savo automobilio. Galiu tik pasakyti tai, kad Zayn nebebuvo toks kokį jį sutikau anksčiau.
- Paleisk mane!! – rėkiau aš.
Jis nekreipė į mane dėmesio, jis įsodino mane į automobili tarp dviejų vaikinų.
- Čia mano kalė , net nebandot jos liesti. – ištarė Zayn tiems vaikinams.
Jie palinksėjo galva ir nužvelgė mane. 
Zayn atsisėdo prie vairo ir užvedė automobilį. 
Stengiausi sulaikyti ašaras dėl Liam. Tik dabar supratau, koks Liam man iš tiesu yra svarbus, nesvarbu kad jis manimi pasinaudojo. Nejaugi reikėjo Liam pašauti, kad suprasčiau, koks jis man brangus. 
- Prašau Zayn parvežk mane namo. – maldavau jo.
- Ne. – atsakė jis.
- Maldauju, man reikia namo. Reikia Liam iškviesti gydytoja. – toliau tęsiau savo.
- Suleiskit jai migdomųjų, ji man jau atsibodo. – atsiduso jis.
Vaikinai išsitraukė švirkšta, žvilgsniu maldavau, kad jie to nedarytu, bet regis tai jų nejaudino. Bandžiau priešintis jiems, bet vienas iš jų pradėjo mane laikyti, o kitas suleido migdomųjų. 
- Jūs neturite teisės taip elgtis! – sušukau aš.
Zayn nusijuokė o iš paskos ir tie vaikinai.
- Jūs gal ko vartojot? – paklausiau aš sunkiai, nes mano organizmas bandė priešintis miegui.
- Tai tikrasis mano veidas. – ištarė Zayn ir aš pasinirau į miegą.

Pabudau nepatogioje pozoje, iš pradžių nesupratau kaip aš čia atsidūriau, bet netrukus grįžo visi atsiminimai. Atsisėdau ir peržvelgiau kambarį, tai buvo visai kitas kambarys ir jis tikrai ne Zayn. Pasirąžiau lovoje ir jau norėjau keltis, bet pro duris įžengė Zayn.
- Kur mes? – paklausiau aš.
- Mano naujuose namuose? Patinka? – paklausė jis su šypsena.
- Ne . – atsakiau aš.
- Tai ir puiku, nes čia ilgai vis vien neužsibūsi. – nusijuokė jis.
- Kaip suprast? Parveši mane namo? – paklausiau aš kiek nustebusi.
- Ne mes grįšime atgal į Angliją. 
- Tu išprotėjęs . – sumurmėjau aš.
- Galbūt. – nusišypsojo jis.
Pažvelgiau pro langą, jau buvo šviesu, nejaugi aš pramiegojau visa naktį? Atkreipiau dėmesį į Zayn plaukus, jie buvo visi susitaršę.
- Zayn kodėl mane čia laikai? – paklausiau aš žvelgdama pro langą.
- Tu man patinki. – nusišypsojo jis ir prisėdo šalia.
Šį karta aš nusijuokiau, tai man buvo juokinga. Zayn po mano juoko surimtėjo .
- Aš šneku rimtai, aš noriu šeimos su tavimi. – Zayn balse nesigirdėjo jokios pašaipos, tai reiškia kad jis kalba rimtai. 
- Bet aš myliu Liam . Be to pats sakei, kad aš tau per jauna – sumurmėjau aš.
Zayn pakilo nuo lovos, jis suspaudė į kumštį ranką ir trenkė į sieną, nuo jo nervų antplūdžio krūptelėjau. 
- Kaip gali mylėti tą šikniu? Pati sakei kad jis tave skriaudė! – šaukė jis ant manęs.
Nuleidau galva , neturėjau jam ką atsakyti, jis kalba tiesa, kaip aš galiu mylėti tokį gyvulį. 
- Tu būsi mano nori to ar ne. – ištarė jis tai su šypsena ir išėjo iš kambario.