ALONE

Apsvaigimas

Norisi viską palikti ir persisverti per šį tilta. Galbūt ten geresnis gyvenimas, jokio skausmo? Juk lengviausia paleisti skausma ir užmerkti akis. Viska ką paliečiu visi miršta, juk mano vaikelis irgi mirė per mane? Išmečiau iš ranku degtinės butelį, jis sudužo prie mano koju. Automobiliai pravažiuodami pro mane truputėli papypsindavo, nejaugi ir jiems trugdau? 

Pasaulis sukasi ir žemė man slysta iš koju , nejaugi aš tokia girta? Nusijuokiau sau viena , juk aš Savana , kaip aš galiu gerti? 

Perlipau per turėkla, žvelgiau į apačioje važiuojančius automobilius. Įdomu kuris automobilis mane pervažiuos? 

Šiuo metu manyje nulis jausmų, aš tiesiog išjungiau savyje jausmus, nenoriu kad man dabar rūpėtu tai ką darau. Ir ką aš pogalais galvojau būdama su Harry? Ką aš bandžiau apgauti, juk aš jam net nepatinku , jam aš reikalinga tik dėl sušiktų pinigų. Man net nepatinka tas žaliaakis Harry, jis kitoks ir jis ne man . Harry gali susirasti geresne , galbūt jam patiks špakliaus auka? Aš juk paprasta mergina , aš niekada nebuvau įpatinga. Aš visada mylėjau Liam ir mano jausmų nepakeis niekas. Per šiuos metus aš nenustojau jo mylėti ir niekada nenustosiu. 

Man nusibodo klausti savęs , kas bus su manimi rytoj? Galbūt ryt mane kas nors nušaus tiesiog gatvėje. Noriu jaustis gerai, noriu jausti daugiau džiaugsmo, nei lūdesio. 

- Nedaryk to. – išgirdau už savęs Liam balsa. 

Tik jo čia ir dabar reikėjo. 

- Palik mane viena. – ištariau garsiai , kad jis girdėtu mano silpna balsa per užiantį garsą. 

- Nedaryk to , maldauju. – girdėjau jo susijaudinusi balsa. 

Nejaugi aš jam rūpiu? 

- Nesirink lengviausio kelio, tu turi likti gyva. Jei manai mirdama kažka laimėsi prieš mane tu klysti , tu pralaimėsi. – išgirdau jo vos ne pikta balsa. 

- Nejaugi aš tau rūpiu ? – paklausiau jo kvailai. 

- Tu man visada rūpėjai. – su tais žodžiais jis sugriebė man už rankos . 

Bandžiau pasipriešinti jam , bet jis stipresnis už mane. Jis mane išgelbėjo nuo mirties. Atlipau atgal ir žvelgiau į Liam apgirtusiomis akimis. Nejaugi jam nė kiek nejuokinga ši situacija? Jis mano angelas sargas. 

- Tu toks gražus. – ištariau žvelgdama jam į akis.

- Tu girta , turime grįžti namo, Harry tavęs laukia. – ištarė jis be lašelio jausmų. 

- Aš nenoriu pas jį , aš noriu būti su tavimi. – kalbėjau plonyčiu balsu.

- Norėčiau šiuos žodžius išgirsti iš blaivos tavęs. – ištarė jis atsidusęs. 

Paėmiau jį už rankų ir žvelgiau tai į jo akis tai į jo lūpas. Dieve , kaip aš jį myliu. 

- Myliu tave ir kalbu visiškai rimtai. – kalbėjau nenuleisdama akių nuo jo.

- Atleisk , bet negaliu čia ir dabar atsakyti tau tuo pačiu. – tai tardamas jis tempė mane link automobilio.

Bandžiau jį sustabdyti , norėjau kad jis paliktu mane viena. 

- Tu manęs niekada nemylėjai. – ištariau piktai.

Jis staiga sustojo ir pažvelgė į mane piktomis akimis.

- Nedrįsk sakyti , kad aš tavęs nemyliu. – ištarė jis piktai. 

- Tai įrodyk tai, įrodyk kad myli mane! –sušukau aš gatvėje.

Daugelis žmonių atsisuko į mus , mes padarėme gatvėje spektakli. Liam priėjo prie manęs , jis nužvelgė mane ir jo žvilgsnis sustojo ties mano lūpomis. Jis palinko prie manęs ir švelniai įsisiurbė į mano lūpas , man to neužteko norėjau aistringesnio bučinio, norėjau jo labiau nei kieno kito. Liam atsitraukė nuo manęs su šypsena. 

- Pagaliau galėjau tave pabučiuoti . 

Nusišypsojau jam ir prisilaikydama už Liam parankės nuėjome link automobilio, mums tiek mažai trūko iki laimės. Bet kaip visada kas nors turėjo mano laime sužlugdyti.

- Labas dukra. – ištarė ši moteris prie Liam automobilio.