ALONE

Netikras pavojus

Visa naktį bandžiau išstumti mintis apie Liam, bet man sunkiai sekėsi , nes jis man vaidenosi mano sapnuose. Tai nebuvo geri sapnai , tai buvo košmarai. Sapnuose Liam mane degino savo žvilgsniu , jis mane kankino tam , kad išgautu kažkokia tiesa.
Atsidusau ir pakilau iš lovos, mano žvilgsnis nukrypo į laikrodį, buvo 6:36 val. Priėjau prie veidrodžio, atrodžiau klaikiai, akys buvo paraudusios nuo nuolatinio verkimo. Žvelgiant man į veidrodį mane supykino, susiėmiau už pilvo ir išbėgau iš kambario. Prabėgau pro savo netikra motina, ji į mane pažvelgė keistu žvilgsniu. Užsidariau tuoletę ir išvėmiau visa savo skrandžio turinį. Atsirėmiau į duris , mano organizmas buvo išsekęs. Netrukus kažkas pasibeldė į duris.
- Mieloji ar viskas gerai? – pasigirdo motinos balsas.
- Taip! –surikau aš.
Atidariau duris , ir sugavau susirūpinusi mamos žvilgsni.
- Ar tikrai viskas gerai? Atrodai serganti, gal neik šiandien į mokyklą.- ji rimtai atrodė susirūpinusi. 
- Viskas gerai mama. – bandžiau kalbėti užtikrintai.
Ji pažvelgė į mane nepatikliai ir nužingsniavo į savo kambarį , ji tikrai viską papasakos Semui. 
Grįžau į kambarį, lėtais žingsniais nuėjau iki veidrodžio ir susitvarkiau savo plaukus, bei išvaizda. Dar karta nužvelgiau save, atrodžiau tvarkingai, bet ne tobulai. Atrodžiau tikrai ligota, bet neėmiau to gyliai į širdį, galbūt apsinuodijau skrandį ir tiek. Pagriebiau savo taše ir išėjau iš kambario. Man lipant į apačią atkreipiau dėmesį į Liam kambario duris , jos buvo pravertos ir pro jas išvydau pusnuogi Liam. Greitai nusukau žvilgsnį nuo jo ir nusileidau į apačią. Tėvo nepastebėjau , tikriausiai jis ką nors žudo arba išėjęs su reikalais. Pravėriau namo duris ir jas dramatiškai užtrenkiau, manau taip daviau ženklą, kad aš išėjau ir kad pas mane nulis nuotaikos. 
Išsitraukiau automobilio raktelius ir įsėdusi į savo naujutėli automobilį, nurūkau miesto gatvėmis. Man pradėjo patikti greitis, galbūt dėl to kažkiek pasikeičiau. Visai nebijojau to kas manęs laukia mokykloje, o manęs laukia patyčios dėl kuriu, kaip visada kaltas Liam. Pasistačiau automobili Liam vietoje. Išlipau iš automobilio ir nužvelgiau visą mokyklos teritoriją, daugelis mokinių jau buvo susirinkę , tai mane kiek nustebino.
- Ne ten pasistatei automobilį. – ištarė pro mane praeidamas vaikinas.
Aš jam tiesiog nusišypsojau ir nuėjau link mokyklos paradinių durų. 
- Nevykėlė grįžo. – pasigirdo mokinių balsai. 
Prie manęs atžygiavo mokyklos elito kalės.
- Visi tikėjosi kad tave sugriaužė žiurkės, bet pasirodo tu likai gyva. – ištarė Barbė man pašaipiu tonu.
Visi nuo jos šio pasakymo pradėjo juoktis, nieko nemačiau čia juokingo. Kai visi nustojo juoktis aš nusijuokiau viena , tam kad visi girdėtu mane.
- Koks juokingas pokštas. – kalbėjau taip pat pašaipiai.
- Nejaugi tu moki dar ir kalbėti? – nusijuokė ji.
- Tavo juokas toks juokingas. – stengiaus kalbėti rimtu tonu , bet prunkštelėjau ir pradėjau juoktis. 
Ji žvelgė į mane aiškiai neturėdama ką pasakyti. 
- Ak tu tokia beviltiška , tona makiažo nepaslėps tikrojo tavo veido. – tariau jai tai su šypsena.
Nesulaukusi jos atsakymo , tiesiog apsisukau ir nužingsniavau į klasę. Man atsibodo visos šios patyčios , pagaliau aš įgavau pasitikėjimo savimi , to man trūko labiausiai. 
Klasėje man pradėjo svaigti galva, sunkiai pakilau nuo suolo ir išėjau palikusi klasėje smalsuolius. Jiems tikrai buvo įdomu kodėl pakilau staiga vidurį pamokos ir svirduliuodama išėjau iš klasės. Netrukus iš klasės išėjo mokytoja pažiūrėti kas man yra.
- Savana ar viskas gerai? – paklausė ji susirūpinusi.
- Ne. – atsakiau aš ir susmukau ant žemės.
Mokytoja pripuolė prie manęs.
- Padėk galva tarp kojų , tuoj grįšiu su sesele. – ištarė ji paskubomis.
Padariau taip kaip man buvo liepta, netrukus man pasidarė šiek tiek geriau. Mokytoja grįžo su sesele. Seselė mane apžiūrėjo.
- Manau tave reikia apžiūrėti gydytojams. – ištarė ji susiraukusi.
- Savanos brolis mokosi šioje mokykloje, manau jis galėtu ja ten nuvežti. – pasakė mokytoja.
- Jokiu būdu , nekvieskite čia Liam. – purčiau galva.
Jos nekreipė dėmesio į mano prašymus, netrukus čia atėjo ir Liam, jo veidas buvo bejausmis.
- Ar gali pati eiti? – paklausė jis pritūpęs prie manęs.
Palinksėjau galva , bet keliantis mano jėgos mane apleido ir aš vėl atsisėdau ant žemės. Liam atsiduso ir paėmė mane į savo glėbį. Gerai, kad kitiems buvo pamoka, nenorėjau viso dėmesio sutelkto į mane. Liam lengvai mane nugabeno iki savo automobilio, jis buvo pastatytas šalia manojo, kažkoks bukaprotis užleido jam savo vieta. Įsėdau į automobilį, mane pradėjo pykinti.
- Man bloga. – sušnabždėjau aš.
- Tik nebandyk privemti man į automobilį. – ištarė jis piktai.
- Geriau leisk man pačiai nuvykti pas gydytoja savo automobiliu. – stengiaus kalbėti aiškiai.
- Tu gal visai išsikraustei iš proto? Aš noriu tave gyva nugabenti pas gydytojus. – kalbėjo jis piktai.
Jis išsuko iš mokyklos teritorijos ir padidino greiti, jis nekreipė dėmesio į mano prašymus važiuoti lėčiau , nes nuo šio greičio man tikrai nebuvo geriau. 
Mums važiuojant žvelgiau į langą ir mačiau tik susiliejančius kontūrus, kodėl man visada nutinka tik blogiausi dalykai? Kodėl tiesiog negalėčiau būti sveika ir gyventi normalioje šeimoje , kurioje turėčiau mylinti brolį ir nuostabius tėvus. 
Mes atsidūrėme prie ligoninės pastato. Liam nunešė mane iki pat gydytojo kabineto. 
- Liam lik čia, aš noriu daugiau privatumo. – sušnabždėjau aš.
- Likčiau jei tavo savijauta būti kiek geresnė. – atkirto jis.
Giliai atsidusau , kai įžengėme į gydytojo kabinetą. Gydytojas nieko nelaukdamas suleido man vaistu nuo kuriu pasijutau kiek geriau. 
- Ar galite mus palikti vienus su panele Savana? – paklausė mandagiai gydytojas.
- Žinoma. – ištarė Liam ir išėjo iš kabineto.
- Savana dabar paklausiu tavęs keletą klausimų, tai man padės nuspėti kas tau yra. Nuo kada tave pradėjo pykinti ir svaigti galva? – kalbėjo raminančiu tonu gydytojas.
- Viskas prasidėjo nuo šiandienos. – atsakiau aš.
Gydytojas nusišypsojo lyg nuo kažkokios kvailos minties.
- Galime tau atlikti kraujo tyrimus arba tiesiog gali nusipirkti nėštumo testą.- nusišypsojo jis.
Žvelgiau į jį su ašaromis akyse, nejaugi aš pastojau nuo Liam?
- Jūs tikriausiai juokaujate. – ištariau aš.
- Žinoma, kad juokauju. – nusijuokė gydytojas.
Mano veide nebuvo jokios šypsenos, tas gydytojas mane nejuokais išgąsdino. 
- Tavo organizmas tiesiog išsekęs, išrašysiu tau vitaminu. – nusišypsojo jis.
Palinksėjau ir laukiau, kol jis parašys baisiu raštu vaistų pavadinimus. 
Kai jis viską parašė pagriebiau lapelį ir dirbtinai nusišypsojus išėjau iš kabineto. Liam pakėlė galva ir pažvelgė į mane.
- Aš nėščia. – tariau jam rimtai, jei gydytojas sugalvojo mane paerzinti tada aš ir jį paerzinsiu.
Liam veidas paraudo, nesupratau tai iš pykčio ar iš džiaugsmo.
- Tu juk juokauji? 
- Žinoma. – nusijuokiau aš.
Jis susiraukė ir mes patraukėme link išėjimo. 
- Nesiraukyk tau netinka. – tariau tai su šypsena.
- Aš nusiminęs. – sumurmėjo jis.
Įsėdome į automobilį. Ką reiškia jo žodžiai: Aš nusiminęs ? . Nejaugi jis tikrai norėtu vaiko su manimi? Nesuprantu tų vyrų, tai jie nori vaikų tai nenori. Taip pat nesuprantu ir Liam veiksmų, nejaugi jis norėtu vaiko su manimi? Bet kas jei aš nenoriu su juo vaiko? Jis mane įskaudino jau nebe pirma karta. Liam smurtauja prieš mane, nejaugi tai jo meilės išraiška man? Smurtu? 
Atsidusau garsiai nuo savo minčių, Liam žvelgė į toli , kažko tai susimąstęs. Netikėtai automobilis atsitrenkė į kita automobilį. Sėdėjau sustingusi ir nesupratusi kas ką tik įvyko. Liam sėdėdamas prie manęs keikėsi.
- Kas čia nutiko? – paklausiau sutrikusi.
- Ar gi esi tokia kvaiša ir nematai, kad aš atsitrenkiau į kitą automobilį? – vos nerėkė jis ant manęs, toks vaizdas ,kad aš dėl to kalta.
Iš kito automobilio išlipo keli vaikinai.
- Velnias. – sumurmėjo Liam.
Jis iš prietaisų skydelio išsitraukė ginklą, nė nemaniau, kad jis jį vežiojasi kartu. 
- Kas čia vyksta? 
- Tiesiog sėdėk čia ir nejudėk. – ištarė jis ir išlipo iš automobilio.