ALONE

Narkomanas

Praėjo diena , kaip aš gyvenu laisvai ir niekam netrukdoma. Harry susirado darbą kažkokioje įmonėje, tad man nereikia dirbti , nes jo atlyginimas pakankamai didelis. Netrukus grįš Harry , tad aš gaminu vakariene ir ruošiu stalą , noriu jį nustebinti, nors mano gyvenimas buvo ir nelengvas , bet gaminti man labai patinka. 
Netrukus pro duris įžengė Harry tempdamas paskui save eglute. Priėjau prie jo ir paėmiau jo striuke, žvelgiau į eglute sutrikusi.
- Kam ta eglė? – paklausiau.
- Juk kalėdos , vos už pora dienų ir mes neturime eglutės.- nusišypsojo jis.
- Tiesa, aš visai pamiršau . – nusijuokiau. 
- Kažką gaminai? – paklausė jis kiek nustebęs.
- Taip paruošiau vakariene. – nusišypsojau.
Nuėjome į virtuvę , ant stalo jau garavo vakarienė , Harry veide buvo šypsena. Prisėdome prie stalo ir dėjomės maistą, man patiko dabartinis gyvenimas. 
- Kaip sekėsi darbe? – paklausiau.
- Puikiai, teks priprasti prie legalaus darbo. – nusijuokė jis. 
Nesuprantu, kaip jis taip lengvai rado gera darbą , regis jis turi daug pažinčių. Mums bevalgant , kažkas paskambino į duris, atsistojau , bet Harry sulaikė mane už rankos. 
- Aš pats. – nusišypsojo jis kiek neramia šypsena. 
Atsisėdau į vieta , girdėjau kaip jis nuėjo prie durų ir jas pravėrė, pakilau greitai nuo kėdės ir tyliai nubėgau iki kampo.
- Tu negali čia rodytis. – girdėjau pikta Harry balsą.
- Nepyk bro , aš tik atnešiau tavo doze. – girdėjau duslu balsą.
Sustingau , nejaugi Harry kažką vartoja? Aš galvojau , kad tarp mūsų paslapčių nėra. Tyliai nuslinkau į virtuvę, nežinau , kaip man dabar su juo bendrauti. Girdėjau, kaip duris užsiveria, po keliu minučių virtuvėje pasirodė Harry.
- Kas čia buvo ? – paklausiau valgydama. 
- Bendradarbis užnešė brėžinius. – tarė jis įsitempęs.
- Tai kur tie brėžiniai? 
- Pasidėjau kabinete. – tarė jis ir pradėjo valgytis, parodydamas , kad pokalbis baigtas.
Sėdėjau ir mąsčiau , kas iš tiesu jis per žmogus? Jei jis yra priklausomas nuo narkotiku , aš negaliu jo atstumti , jam reikia pagalbos. Tik nežinau , kaip jam pasakyti tai kad aš klausiausi jo pokalbio su tuo vyriškiu. Nenoriu , kad jis vartotu narkotikus būnant prie manęs. 
- Harry kas iš tiesu buvo atėjęs? – paklausiau nedrąsiai.
Jis pakėlė galva ir pažvelgė į mane sutrikęs.
- Juk sakiau. 
- Aš viską girdėjau. – sumurmėjau tyliai.
- Tu ką klauseisi? - paklausė jis ganėtinai ramiai.
- Taip. – vis dar kalbėjau tyliai. 
- Tie narkotikai ne man. – ištarė jis tvirtai.
- Tai kam tada? Iš kur jie žino kur mes gyvename? – paklausiau aš piktai.
- Viskas bus gerai , jis daugiau čia nesirodys. – kalbėjo jis raminamai. 
- Kam tie narkotikai? – paklausiau jo dar karta. 
- Mano bendradarbiui. 
- Žinai tiesiog nuostabu, dabar kažkoks narkotikų prekeivis žino kur mes gyvename. Nejaugi tau taip sunku pamiršti praeiti?! – vos nerėkiau aš , pradėjau pulti į neviltį.
Pakilau nuo stalo ir nervingais žingsniais vaikščiojau po virtuve. Harry pakilo ir bandė prieiti prie manęs , aš atsitraukiau nuo, nejaugi viena akimirka patikėjus , kad viskas bus gerai, praeitis ir vėl gali sugrįžti ? 
- Savana nusiramink . – kalbėjo jis švelniu balsu. 
Man kažkas pasidarė , aš lyg puoliau į depresiją , lyg viskas kas buvo susikaupę ką tik išlindo. Suklupau ant žemės , man darėsi sunku kvėpuoti , susiėmiau už krūtinės ir giliai kvėpavau. 
- Tau viskas gerai? – priklaupė prie manęs Harry. 
Palinksėjau galva , aš ir vėl melavau. Regis vėl galėjau įkvėpti oro, Harry raminamai glostė man nugara. 
- Daugiau nenoriu matyti prie mūsų namų slenksčio nusikaltėlių. – ištariau sunkiai. 
- Daugiau niekas čia nesirodys , aš tau prižadu . 
Patikėjau jo žodžiais , jis verčia mane juo pasitikėti . Nežinau ką jis turi tokio savyje , galbūt tai jo begalinis nuoširdumas. Harry dažnai verčia mane nusišypsoti ,su savo kvailais nusišnekėjimais ar veiksmais. Garbaniui nejaučiu meilės , galbūt tai labiau broliška meilė . Kodėl negaliu pamiršti Liam, jis mane traukia ir jei dabar nebūtu šalia Garbaniaus , bėgčiau pas Liam , norėdama sužinoti ar jam viskas gerai. Visada kas nors turi apsunkinti mano gyvenimą. 
Garbanius man padėjo pakilti nuo žemės , jis paėmė mane ant ranku ir nunešė į kambarį. Jis man paguldė ant lovos ir užklojo pledu.
- Pagulėk aš tau padarysiu arbatos. – nusišypsojo jis. 
Ir vėl likau viena, namuose nenoriu likti kai Garbaniaus nėra. Man reikia kažką veikti , kad negalėčiau galvoti apie Liam. Įdomu ką jis veikia šiuo metu , ar jam viskas gerai? Man įdomu kas dėjosi jo viduje , kai sužinojo kad aš išvykau. Praėjo pusvalandis o Garbaniaus nėra , man pasidarė neramu , juk jis negali taip ilgai ruošti arbatos. Kažkas įsiveržė į mano kambarį , tai buvo vyras su kauke ,jis priėjo prie manęs ir pradėjo mane smaugti . Man pradėjo trūkti oro, norėjau jį atitraukti , bet mano jėgos seko . .