ALONE

Tu esi mano

Žvelgiu į veidrodį ir negaliu patikėti , kad tai tikrai aš. Galbūt man dažniau reikia dažytis? Juk makiažas daro stebuklus. Laukiau Harry grįžtant iš darbo , įdomu kokia staigmena manęs laukia?

Belaukdama dar karta pasitvarkiau plaukus. Visas tas laukimas mane tuoj nukankins. Pradėjau atidarinėti stalčius , lyg ieškodama kažko, Pravėrusi paskutinį stalčių radau savo sena dienoraštį. Prisėdau ant lovos ir atsiverčiau paskutinį dienoraščio įrašą :

„ Aš nekenčiu jo , nekenčiu Liam . Jis į gyvenimą žvelgia lyg pro rožinius akinius , jis nemato skausmo ir išvis ar jis bent jau yra jautęs MEILE? Jis manęs taip pat nekenčia , bet šių priežasčių nežinau , tikriausiai jis manęs nekenčia be priežasties . Juk nelogiška kažko nekęsti be priežasties ? Aš turiu priežastį jo nekęsti , jis mane skaudino kasdien , jis mane užgauliojo žodžiais . Šiandiena jis man trenkė , aš jam negaliu atleisti. “

O Dieve , tada jaučiausi tokia prislėgta. Aš visur šį dienorašti vežiojuos ir tik dabar sugalvojau atsiversti jį paskaityti. Šiame dienoraštyje buvo aprašyta daug skausmo , bei meilės. Aš tokia jauna ir patyriau daugiau nei įprasti mano amžiaus jaunuoliai.

Aš tikiu , kad ateis laikas , kai aš susitvarkysiu savo gyvenimą . Kada nors pajusiu rutiną , kurią jaučia daugelis žmonių.

Mane vėl užplūdo prisiminimai apie Liam ir mane , kai buvau 17-metė mergina:

„Šiuo metu aš jaučiuosi tokia vieniša , man reikia žmogaus kuris mane suprastu . Nusileidau į svetaine , prisėdau šalia Liam kuris į mane net neatkreipė dėmesio .

- Liam dabar išklausyk mane .

- Jei vėl šnekėsi nesąmones apie Mafija , tada gali išeiti . – sumurmėjo jis piktai .

- Kodėl nekenti manęs? Juk tam turi būti priežastis . – kalbėjau aš .

- Atstok .

- Nejaugi pyksti ant manęs , kad tavo tėvas mane priglaudė? Jei galvoji kad su manimi reikės dalintis turtu ,tada galėsi viską pasiimti man nieko nereikia . – bandžiau kalbėti švelniai .

- Nekalbėk nesąmonių . – pasakė jis tai šaltai .

- Tai pasakyk tada tą priežastį .

-Skaičiau tavo dienorašti . – ištarė jis žvelgdamas į grindis .

Sustingau , nejaugi jis skaitė tas nesąmones apie meile? Šia akimirka aš nekenčiu jo dar labiau .

- Jei tu apie tas nesąmones , tai man tada buvo 13 m. tai pats turėtum suprasti kad rašiau nesąmones . – ištariau aš po ilgos pauzės .

- Aš nekenčiu tavęs už tai kad tu pamilai netinkama žmogų , aš žinau kad tu mane myli ir myli iki šiol.

Nesusilaikiau ir nusijuokiau , iš kur jis tokias nesąmones traukia .

- Tu gal vėl apsirūkęs ? – paklausiau su šypsena .

- Ne .

- Na tada tau laikas eiti gerai įsimiegoti ,o ne kalbėti nesąmones . – nusijuokiau .

Jis pakėlė galva ir pažvelgė į mane , jis prisitraukė mane bučiniui , šio jo veiksmo nesitikėjau . Jis mane pabučiavo taip švelniai , tada jis atrodė toks mielas . Jis iš lėto atsitraukė nuo manęs . Žvelgiau į jį sutrikusiu žvilgsniu .

- Atleisk . – ištarė jis ir išėjo iš kambario .

Jis paliko sėdėti mane viena .

- Jis apsirūkęs , jis apsirūkęs , jis apsirūkęs . – kalbėjau pati sau . „

Visi prisiminimai dingo, nes mane iš jų prikėlė Harry.

- Labas. – nusišypsojo jis.

- Labas . – pakilau nuo lovos ir apsikabinau jį.

- Matau tu jau pasiruošusi. Atrodai nuostabiai. – paskutinius žodžius jis kone sušnabždėjo.

Paraudau , kaip maža mergytė , jaučiau kad šis vakaras bus ypatingas.

- Prieš išeinant noriu kai ką tau įteikti. – kalbėjo Harry atsitraukdamas nuo manęs.

Harry iš kišenės išsitraukė juoda dėžute. Mano mintis skrajojo ties tuo , kad tai bus žiedas. Jei jis man pasipirš? Ką aš atsakysiu? Jis stebėjo mano reakcija su šypsena.

Harry įteikė man dėžute , aš drebančiomis rankomis atrišau kaspinėlį , nuo dėžutės. Atidariau dėžute ir joje radau , ne tai ko tikėjausi, galbūt net gi šiek tiek nusivyliau. Bet ir gerai , kad tai buvo ne žiedas. Tai buvo auksinė grandinėlė su spynele. Ištraukiau grandinėle ir įdėmiau ja apžiūrėjau.

Harry paėmė iš manęs auksine grandinėle ir užsegė man ant kaklo. Jis paėmė mano ranka ir nusivedė prie didžiulio veidrodžio. Žvelgiau į mūsų atvaizdą ir į grandinėle ant mano kaklo.

- Žinai ką reiškia ta spynelė? – paklausė manęs Harry.

- Ne. – atsakiau ir rimtai susimasčiau ką ji reiškia?

- Ji reiškia , kad tu esi mano. – kalbėjo jis gundančiu balsu.