ALONE

Beveik laisva

Lagaminai sukrauti , regis laukia ilga kelionė į nežinia. Šiandien ieškodama savo senų daiktų , radau stalčiuje nuotrauka , tai nuotrauka kurioje atrodėme laimingi , šioje nuotraukoje mano šeima. Dabar ta nuotrauka guli mano lagamine , neturėjau valios jos išmesti.
Kaip gera negirdėti ir nematyti Liam, jei jis šiuo metu būtu namuose , man būtu velniškai sunku išeiti iš čia. Harry įžengė į mano kambarį paimti lagaminu, jis pažvelgė į mane raminančiu žvilgsniu , bet man tai ne kiek nepadėjo. Atsidusau ir sekiau jam iš paskos , negaliu daugiau čia pasilikti.

Iš Liam pusės:
Pabudau , aplink tvyrojo alkoholio tvaikas , prie lovos buvo krūva nuorūkų , o šalia manęs gulėjo kažkokia mergina. Nustūmiau mergina nuo savęs, ji tik eilinė mano pramoga. Kodėl man taip lengva gauti , bet kuria, o tos kurios noriu labiausiai niekada negaunu? Ji jau tikriausiai išskridus iš mūsų šalies, na ir tegul , aš jai niekada nebuvau reikalingas. Mergina šalia manęs pradėjo krutėti, šiurkščiai ja papurčiau. Ji staigiai pramerkė akis , bet pamačiusi mane nusiramino.
- Dink iš čia. – ištariau šaltai.
- Bet Liam . .- ji kažką norėjo sakyti bet pertraukiau ja.
- Dink iš čia ir pamiršk mane.
Ji pradėjo glostyti mano plaukus , nejaugi ji nesupranta ko aš dabar noriu? Ji pradeda mane pykdyti , jei ji nedings iš čia , tai ištemsiu ja iš šio kambario už plaukų. Atsisukau į šią merginą, tik dabar supratau , kad aš jos net vardo nežinau. Nusišypsojau jai dirbtine šypsena , ji man atsakė tuo pačiu.
- Klausyk , brangute manau tu puikiai mane supratai , kad aš nenoriu tavęs čia daugiau matyti. – ištariau jai seksualiu balsu.
- Bet tu juk sakiai , kad aš tau patinku ir kad tau reikia manęs. – ištarė ji silpnu balseliu.
- Aš tau sakiau tik tai ką tu norėjai girdėti , tai nereiškia , kad tu man iš ties reikalinga. – nusijuokiau aš.
- Tai tu man melavai! – suriko ji savo isterišku balseliu.
- Aš puikus aktorius. – nusišypsojau jai menka šypsenėle.
Ji dramatiškai pakilo nuo lovos ir pradėjo rinktis savo rūbus, ji nusivalė veidą, nejaugi ji verkia? Pakilau nuo lovos, buvau pusnuogis ir taip išryškėjo mano ištreniruotas kūnas. Apsikabinau ja iš nugaros.
- Neverk, tu neesi gražiausia , atleisk , kad melavau tau iki skausmo. – nusijuokiau tyliai.
Jos kūnas sustingo , ji išsilaisvino iš mano gniaužtu , ji atrodė tokia sugniuždyta ir man nuo to buvo labai gera.
- Tu tik eilinė kalė , juk kalėms patinka girdėti komplimentus , jos greičiau prisileidžia arčiau savęs. – šypsojausi toliau , taip skaudindamas ja toliau.
- Žinai nesistebiu , kodėl Savana tave paliko viena. – kalbėjo ji atsisukusi į mane.
- Iš kur apie ja žinai? – paklausiau sutrikęs.
- Vakar per daug išgėrei ir atsivėrei man. – ištarė ji vis valydamasi ašaras.
- Dink iš čia tuoj pat! – surikau aš piktai.
Jei ji nedings iš čia aš ja nuskriausiu. Susiėmiau už galvos bandydamas save nuraminti.
- Juk ji tavo idealas? Bet kodėl ji tave paliko? Juk tu žinai , kad jei tu ir toliau būsi toks beširdis , tu visa gyvenimą negalėsi susirasti savo antros pusės. – ji tarė tuos žodžius su milžiniška panieka.
Priėjau prie jos ir pastūmiau ja į sieną, ji atsitrenkė stipriai, nesistengiau būti švelnus. Pradėjau ja grubai liesti , ji stengėsi išsilaisvinti iš mano gniaužtu , bet aš buvau piktas ir aš nesiruošiau jos paleisti , šiuo metu man reikėjo savo energija nukreipti kur nors. Aš ja šiurkščiai pabučiavau ji pradėjo verkti ir kukčioti.
- Atleisk , bet tu prisiprašei. – nusišypsojau jai.
Ji vis spurdėjo , net nesiruošiau jos paleisti , tik ne dabar. Aš toks piktas ant Savanos, kaip ji drįso mane palikti , aš jai kažką jaučiu tik negaliu to pripažinti. Ji man rūpi , galbūt net ją myliu.

Savanos pozicija :
Čia velniškai lijo, nejaugi čia taip visada lyją? Išlipau iš automobilio ir užsidėjau kapišoną , nes skėčio neturėjau. Pagaliau aš esu toli nuo Liam. Kai kirtome siena mano širdis suvirpėjo , nenorėjau palikti savo namų, bet man teko. Jei ten būčiau likusi , niekada neatsikratyčiau Liam kontrolės.
- Viskas gerai? – paklausė Harry , kai įžengėme į maža namelį.
- Taip, tiesiog man vis dar keista , kad aš pagaliau laisva. – ištariau su maža šypsenėle.
- Taip, aš ir džiaugiuosi , kad man nereikės dirbti tu nešvarių darbelių. – nusišypsojo jis.
- Reikia pradėti ieškoti darbo ,juk negalime sėdėti čia be pinigų. – sumurmėjau aš ieškodama šilto megztinio.
Pajaučiau Harry rankas ant mano liemens , jis prisitraukė mane arčiau savęs.
- Aš džiaugiuosi , kad esu kartu su tavimi. – sušnabždėjo Harry.