ALONE

Zayn tiesos akimirkos

Visa savo gyvenimą kovojau, dalyvavau kare kuris vyko su mano šeima vėliau su žmonėmis kuriais pasitikėjau ir jie buvo mano ramstis. Ko išmokau iš gyvenimo? Nepasitikėti niekuom , net savimi. Dabar turiu daug taisyklių , kurių turiu laikytis , tik jos man gali padėti išgyventi šiame pasaulyje, kuriame man tenka gyventi. Stengiuosi čia stovėdama nedrebėti , stengiaus nugalėti savo protą ir pasakyti jam aš nebijau nieko, dabar aš stipri ir liksiu visa savo likusi gyvenimą. 

- Labas gražuole. – pagaliau prakalbo Zayn.

Nusišypsojau , tikiuosi ši šypsena jam parodė, kaip aš pasitikiu savimi. 

- Nyk iš čia. – toliau šypsojausi , ta šypsena išlaikyti darėsi vis sunkiau.

Jis pradėjo artėti link manęs, mano lūpų kampučiai norėjo leistis , bet aš stengiausi juos išlaikyti. Jis vis artėjo ir artėjo, jis lenkėsi link manęs.

- Nustok vaidinti , kad manęs nebijai. – sumurmėjo jis man prie lūpų.

Žvelgiau jam į akis ir galvojau , kad tik jis atsitrauktu, aš numanau ką jis susiruošė daryti. Jo lūpos susilietė su manosiomis , jis norėjo mane pabučiuoti aistringiau , bet aš atsitraukiau ir padariau tai ko jis nesitikėjo , trenkiau iš visų jėgų jam per veidą. 

- O tu agresyvi pasidarei , regis jis tavęs netramdė. –kalbėdamas jis prilietė savo lūpas, regis neblogai užvožiau. 

Nuo drąsos , nejučiomis nusišypsojau , bet ši šypsena buvo tikra, džiaugiausi , kad pagaliau aš sugebėjau jam trenkti.

- Dar karta mane paliesi, prižadu pasigailėsi. – spjaute išspjoviau jam šiuos žodžius.

Per kabinetą nuaidėjo juokas, buvau visai pamiršusi, kad Liam tai po gi čia. 

- Taigi mano pasiūlymas tau toks, jei kišies į mano reikalus , grįši pas Zayn, o jei ne tada gyvensi su manimi ir būsi visada namie. – kalbėjo Liam žvelgdamas man į akis.

Nesusilaikiau ir nusijuokiau , nejaugi jis mane pats pakišo Zayn ir mano , kad jei aš pasirinksiu likti su juo, Zayn atstos nuo manęs? Jis nesveikas yra, jei mano , kad turi bent kiek pranašumo prieš Zayn, jie jau senai nebe draugai. 

- Tu toks kvailas ar apsimeti? – kalbėjau pro juoką. 

Zayn nusišypsojo , o Liam stovėjo paraudonavęs nuo pykčio. Aš nenustojau šypsotis , neištvėręs Liam priėjo prie manęs ir prispaudė mane prie sienos. 

-Kale daugiau nedrįsk iš manęs juoktis! – suriko jis. 

Iš mano veido dingo šypsena, regis praeitis grįžo ir trenkė man per veidą , kad atsibusčiau. 

„Praeitis.

Šypsojausi veidrodžiui, pavogiau iš mamos kambario makiažo ir pasidažiau. Atrodžiau gražiai, galbūt dabar patiksiu Liam ir jis nesišaipys iš manęs? Prieš išeidama iš kambario užsidėjau gražiausia savo suknele. Girdėjau kaip Liam , klauso ROKO muzikos. Sukaupiau visas savo jėgas ir pabaladojau į jo kambario duris, bet jis regis manęs negirdėjo. Pravėriau duris ir pamačiau jį gulinti ant žemės , jis piešė. Jis velniškai talentingas. 

- Liam! – sušukau savo mergaitišku balsu.

Jis atsisuko į mane ir pakraupo, stovėjau šiek tiek susijaudinusi, nesupratau kas jam yra. Jis pakilo nuo žemės ir priėjo prie manęs, nusišypsojau galvodama kad jam patinku.

- Tu su šiuo makiažu atrodai , kaip kalė. Eik ir nusivalyk visa šį makiažą , tavo metu mergaitės nesidažo. – ištarė jis labai rimtai.

Mano akyse susikaupė ašaros, regis aš jam niekada neįtiksiu. “

Praeitis grįžta ir sugriauna mano gyvenimą, žvelgiau į Liam ir mano akys apsiašarojo kaip tada , kai buvau maža mergaitė. Man tuo metu nereikėjo jokių kitų vaikinų , man tuomet rūpėjo labiausiai jis , jis buvo tas kurį mylėjau.

Aš nuleidau galva prieš Liam, regis mano stiprybė baigėsi su šia akimirka. Jo įniršusios akys vis žvelgė į mane. 

- Liam gal jos taip nespausk prie tos sienos. – sumurmėjo piktai Zayn. 

Žvilgtelėjau į Zayn sutrikusiu žvilgsniu, kartais aš jo nesuprantu.

- Zayn išeik iš čia. – kalbėjo man į veidą Liam.

- Aš jos čia nepaliksiu su tavimi. 

Atsidusau , tiesiog ši situacija darosi komplikuota. Liam nuo manęs buvo atitrauktas nuo manęs su visa jėga, Zayn buvo velniškai įniršęs. 

- Nedrįsk jos daugiau liesti! – suriko Zayn. 

Velnias , kas čia dėsis dabar?