ALONE

Laisvė ir praradimai

Vienintelis garsas kuris šiuo metu mane erzino tai nuolatinis pypsėjimas. Pramerkiau akys norėdama visus užtildyti , taip pat ir ta aparatą. Atsimerkusi supratau kad aš ne namuose , o palatoje. Šalia mano lovos stovėjo susirūpinęs Zayn. 
- Kas nutiko? – paklausiau sunkiai.
- Tu nieko nepameni? – paklausė jis.
- Ne. – atsakiau aš.
Zayn norėjo man kažką sakyti , bet jį nutraukė į palatą įėjęs gydytojas. 
- Panele Savana , matau, kad jau pabudote. – ištarė jis maloniu balsu.
- Taip. 
- Kaip jaučiatės? – paklausė gydytojas.
- Aš nieko nepamenu. – kalbėjau vis dar sunkiai.
- Tau smegenų sukrėtimas ir turiu pranešti liūdna žinia, jūs netekote vaiko. 
Jis tikriausiai juokauja? Aš netekau vaiko ir dėl visko kalta tik aš! Aš nužudžiau savo vaiką. Bandžiau keltis iš lovos, norėjau išeiti iš čia, bet gydytojas mane paguldė atgal.
- Jums negalima keltis. – ištarė gydytojas.
- Aš noriu grįžti namo. – kalbėjau isteriškai.
- Tau negalima! – suriko Zayn, matėsi kad ši situacija jį velniškai nervuoja. 
Atsiguliau ramiai vien dėl susinervinusio Zayn, žinojau , kad prie gydytojo jis man nieko nepadarys. Viskas baigta , aš vis sugebu viską sugadinti. Man velniškai skauda visa kūną, bei siela. Mano viduje kažko trūksta ,trūksta dalelės kuria praradau. Šia akimirka aš pasijaučiau nieko verta , tegul Zayn mane nužudo , nes šia akimirka aš praradau viską. 
- Pagulėkite ramiai, tuoj seselė ateis ir suleis jums raminamųjų. 
- Gerai. – ištariau vos laikydama ašaras.
Kai tik mano palatos duris užsivėrė su išėjusiu gydytoju, Zayn atsisėdo ant mano lovos ir žvelgė į mane. Aš nuleidau akis į savo rankas, negalėjau žvelgti į Zayn , vis dar jaučiau baime kuria jis man kėlė. 
- Tu man žadėjai , kad manęs neskriausi. – ištariau tyliai.
- Aš to ir daugiau nedarysiu. –ištarė Zayn ramiai.
Pakėliau su nuostaba akis , nejaugi jis kalba rimtai? Bet juk prieš kelias akimirkas mačiau Zayn įsiutusi.
- Aš tave paleidžiu, jei nori grįžk namo ar vyk kur nori. – kalbėjo jis toliau.
- Tu ką čia rimtai? 
- Padariau klaida tave pasėmęs per prievarta. Mūsų santykiai buvo tragedija, nebe noriu tavęs šalia. Po ligoninės vyk kur nori, pradžiai duosiu pinigų. – ištarė jis išsitraukdamas savo pinigine. 
- Ačiū. 
- Ir nekaltink savęs dėl vaiko mirties, kaltas automobilis partrenkęs tave. – ištarė jis paimdamas mane už rankos. 
Suspaudžiau jo ranka taip gestu padėkodama. Pagaliau aš laisva, galėsiu grįžti namo.
- Nepamiršk man paskambinti. – nusišypsojo jis.
- Nebekariauk su Liam .
- Pasistengsiu . – nusišypsojo jis.
Prasėdėjome apie pusvalandį tyloje ir tai buvo geriausias momentas tarp mūsų , man trūko tylos. Grįšiu namo atsiimsiu dalį pinigų , kuriuos uždirbo mano netikras tėvas, juk man priklauso puse miesto , bet man jo nereikia. Man tiesiog reikia pinigų naujai pradžiai , susirasiu darbą , pagaliau mano svajonė išsipildys pagaliau gyvensiu normalu gyvenimą. 
- Man jau reikia eiti. – ištarė jis šaltai, regis nenorėjo parodyti jausmų.
- Iki, tikiuosi dar pasimatysime. – nusišypsojau aš. Tikėjausi kad daugiau nepasimatysime. 
Jis išėjo iš mano palatos, pagaliau viskas baigta. Su užsivėrusiom durim pasibaigė ir mano senasis gyvenimas. Paėmiau nuo stalelio mobilųjį telefoną ir parašiau Liam žinute:
„Grįžk į miestą , susitiksime ten. “
Kol gulėjau ramiai į mano palatą įsiveržė kažkoks vaikinas. 
- Ką tu čia veiki? – paklausiau nustebusi nepažįstamojo vizitu.
- Tau reikia kuo greičiau dingti iš čia, Zayn tave apgavo. – ištarė jis rimtai
- Nesuprantu apie ką čia šneki. – nieko nesupratau aš. 
Juk Zayn man pažadėjo laisve, iš kur šis vaikinas gali žinoti ar Zayn mane apgavo?
- Ko guli ? Greičiau renkis! – pradėjo jis rinkti visus daiktus.