Demono vaikas (V dalis)

Penktas skyrius. Elzaro ašmenys (2)

Arela vis nesirodė, ir Lina ėmė tik dar labiau nerimauti, juk galbūt ji pakliuvo į mirtiną pavojų. Reikėjo teleportuotis į Azryatą ir patikrinti, bet ji bandė įtikinti save, kad viskas gerai, Arela dar neįsivėlė į Tasdaro reikalus, negalėjo nuo jo kaip nors nukentėti. Ir vis dėlto kamavo negera nuojauta, Tasdaras dažniausiai lenkė juos vienu žingsniu, išskyrus tą kartą, kai Ravena slapčia keliavo pas Gordoną, kuris vienintelis galėjo perkelti ją į praeitį. Būtent dėl to Tasdaras pralaimėjo kovoje ir liko įkalintas požemiuose. Bet net ir tai nepadėjo, jam pavyko ištrūkti, nežinia, kokie keblumai iškils ateityje. Be tos pranašystės, kuri išsipildys jau po kelerių metų, Lorena kol kas nieko drastiško nematė, bet pati sakė nesanti tikra savo sugebėjimais, galbūt kažko neįstengė įžiūrėti, kažko, kas daug ką jų gyvenime pakeistų.

– Mama, viskas bus gerai, dar truputį palaukime, – vis ramino ją Felicija.

– Žinau, kad tave tai erzina, bet tu nepažįsti Tasdaro. Jis neprognozuojamas ir gali sugalvoti bet ką, o mes net nežinome, ar jis tikrai išsiaiškino visus mūsų planus.

– Teisybė, žinau šį tą iš jūsų planų, – staiga pasigirdo balsas joms už nugarų. – Būtent todėl neleisiu jų įgyvendinti.

Lina išsigandusi sustingo, o Felicija lėtai apsigręžė ir jos akys susidūrė su Tasdaro. Mergina dar niekada nebuvo jo mačiusi, bet tos negatyvios, pykčio pritvinkusios energijos su niekuo kitu negalėjo sulyginti, būtent tai ir išdavė, kas jis toks. Pamačiusi dukters reakciją, Lina stumtelėjo ją toliau ir apsigręžė į nelauktą svečią, tuo pačiu baimindamasi, kad ji užpuls jį taip pat, kaip ir Rodžerį, ir viską tik pablogins. Tačiau Felicija suprato, jog šis reikalas kur kas rimtesnis, nebūtų drįsusi jo net erzinti, ką jau kalbėti apie kovą?

Tasdaras stovėjo tarpduryje, atsirėmęs į staktą ir sunėręs rankas ant krūtinės. Jo nepriekaištinga išvaizda visuomet stebino, atrodė, kiekvienas plaukas turėjo savo vietą, ir jeigu tik nebūtų demonas, kiekviena moteris kristų jam po kojomis. Kita vertus, jis galėjo ir neatskleisti savo tapatybės, ką ir darė, bendraudamas su Arela.

– Ravena pas tave, tiesa? – su baime pažvelgė į jį Lina.

– Nežinau, ką ji galvojo, atvykusi pas mane viena, bet aš tai išsiaiškinsiu, – pasitraukęs nuo durų, jis lėtai nuėjo prie jų, atidžiai nužvelgdamas Liną. – Vis dar stebiuosi, kad jai pavyko pabėgti iš tvirtovės, bet neabejoju, jog Melburnas ją jau rado. Tu juk žinai, ko tiksliai jai reikėjo tvirtovėje, argi ne taip? Žinai, kodėl paėmė burtų knygą iš mano bibliotekos?

– Manai, kad sakyčiau, jei ir žinočiau?

– Kodėl man meluoji, Lina? – Tasdaras sustojo prie pat jos ir pažvelgė tiesiai į akis, tokiu būdu bandydamas įsiskverbti į mintis, tačiau ji turėjo stiprią valią, kurios jis neįstengė pralaužti. Kol kas. Buvo vienas būdas priversti ją kalbėti, ir jis privalėjo jį išnaudoti, privalėjo sužinoti visus, prieš jį rezgamus planus, nes kitaip niekada nenurims.

Vengdama jo žvilgsnio, Lina nusisuko į šalį ir keliskart sumirksėjo. Jautė jo galią, kaip mėgino skaityti mintis, bet tegalėjo jas tik blokuoti, bėgti juk buvo beprasmiška, net jei užblokuotų savo energiją burtais, tai dar nereiškia, kad visu šimtu procentų būtų saugi.

– Palik ją ramybėje, ji nieko nežino, – piktai prakalbo Felicija ir pagaliau įgavusi drąsos kumščiu užsimojo į Tasdarą, bet jis spėjo laiku atsitraukti ir įtūžęs tvoskė į jos pusę ugnies kamuolį.

Lina norėjo bėgti jai į pagalbą, bet apakinta šviesos prisidengė veidą. Ugnis pralėkė per milimetrą Felicijai nuo galvos, bet po to dar vienas smūgis privertė mikliai išsitraukti iš pašonės durklus ir pasiruošti gynybai. Mergina žinojo, kad kovoje tokie ginklai labai nepagelbės, bet geresnės išeities neturėjo, tad drebančiomis rankomis sviedė juos priešininko pusėn. Tasdaras tik ištiesė ranką, ir durklai nepasiekę taikinio nukrito ant grindų. Neatlyžusi Felicija jau kaupė rankose psi, bet Tasdaras vikriai šoko prie Linos, prisitraukė ją arčiau savęs ir pakišo po kaklu durklo ašmenis. Mergina buvo priversta sustoti ir kur kas labiau apgalvoti savo veiksmus. Jeigu aklai jį puls, per ją nukentės mama.