Sky in the river (LTU) /z.m (a.u)

Trylika.

- ko jums?- klausiu. Prie mūsų rikiuojasi žmonės - vieni susidomėję, kiti rūsčiu veidu žvelgia į mus.

Dėmesys, visų buvo į mane.

- girdėjau įsitaisei po Zayn sparnais,- sako.

- aš pas tokius nesilankau.- suburbu.

Mūsų mokyklos biudžetas labai mažas, todėl vos kelioms dienos čia būna įjungtas šildymas. Todėl vos kiekvienam prabilus, ar tik iškvėpus orą, matomi tie netikri dūmai.

- nenusišnekėk, juk jis tik ir glaudžia tokias kaip tu.

- tokias kaip aš?- klausiu.

- na supranti, toks kurioms neva nenusiseka gyvenimas.- pasako, galbūt galvodamas, kad tie žodžiai kaip nors paveiks mane. Jie net negalvojo, kad aš tik dabar sužinojau, vaikino nuo laiptų, vardą.

Niekad nesusimąsčiau, kad jį vadinau tik vaikinu nuo laiptų. Niekad nepagalvojau, kad jis turi vardą, niekad nesusimąsčiau, koks tai galėtų būti.

- mums reikia atlygio, Brey.- sako. Aš purtau galvą, einu atbulomis, nenorėdama daugiau kalbėti. Jaučiuosi siaubingai sušalus, galvoju apie kažką gražaus - mažyčius šuniukus, bešviečiančią saulę ir šypsenas.

- jei bėgsi nuo visų bėdų, jos vis tiek nedings,- pasako, kai apsisukus aš vėl bėgu pro duris.

- Brey,- ramiai sėdintis vaikinas ant laiptų, žiūri į mane, o sotaus kvapo suktinė, kvepia šonine, šviežių daržovių ir bulvių košės kvapu.- kaip sekėsi?- klausia jis, jis nežiūri į mane, bet į suktinę žiūri su pagarba.

Pasuku galvą į šoną, kad matytų per dešinįjį skuostą įsipatoginusiai sėdinčią mėlynę. Kai neatsakau, jis pažiūri į mane ir pamatęs taria:

- visai gražiai.- sako jis, o tuomet nusijuokia.

- klausyk, pabūk tyliai.- sakau. Jo akyse blyksteli nesupratimas, bet jis vis tik užsičiaupia.

Avariniais laiptais, nuskubu į apačią ir išbėgų į automobilių aikštelę.

Susisukus į žieminę striukę, aš einu per didžiulį miestą. Man nereikėjo, žmogaus kuris mane gelbėtų ir gailėtų. Jei visi mano, kad aš esu kalta tuomet aš atsiimsiu visus kaltinimus nuoširdžiai, atkentėsiu, kiek reikės, kad galbūt, galbūt rytojus būtų geresnis. Todėl aš ir pabėgau iš vaikino, nuo laiptų, namų, nes nenorėjau kad jis mane saugotų ar prižiūrėtų. Teisingai sako, kad nuo visų problemų, didžiulių bėdų, nepabėgsi, nes štai jos vistiek pasivys. Buvo begalo šaltas rytas - dar neprašvitę, bet ir nebe tiek tamsu kiek prieš keletą valandų. Mažytės angeliškos snaigės lėtai krito iš dangaus į žemę, lyg neštų taiką ir tokį džiaugsmą nakčiai, kad pasidarė net kiek geriau, nors jos kaustė mane į šaltį. Šiandien nenuėjau pas vaikiną į namus, todėl ik ir šalau lauke.

- Įsivaizduoji, šiandien nelenktyniavo Zayn.- išgirstu, kaip pro mane praeina dvi merginos - net nepažiūrėdamas į žemę, ten kur sėdėjau, suklupus.

Prisiminus jau girdėtą vardą, išsigąstu, ketinu stotis, bet prieš mane atsiranda, pagalvos ranka. Tvirta į kurią būtų galima įsitverti.

Pažiūriu kas ištiesia ir išsigąstu.

Policininkas Džošas.