Sky in the river (LTU) /z.m (a.u)

Trisdešimt trys.

"Žinai, jei būčiau galėjus, ir tau nemiegančiam būčiau pasakius.. pasakius visas savo paslaptis." Sulankstytame lėktuvėlyje skrido žodžiai, leidosi ant užšalusios upės, kad drąsiai galėčiau eiti jo pasiimti. Dar ten buvo prirašyta, kad esu nušalinta, kad tėvai tai turi pasirašyti. Jie nebūtų skaitę, nebūtų barę manęs, už tai, nes jiems visiškai nerūpi, kur aš, ką darau, ar vis dar gyva. Jie tą kartą pasakė viską. Jie nebeturi duktės. Jiems nereikia narkomanės.

- ei!- šūktelėjo kažkas, kai nuo ledo ėmiau savo lėktuvėlį.

- ką?- atšaukiau atgal, vaikinui, nespindinčiam šypsena, tarsi pažinotų mane ištisus gyvenimo metus.

- prisimeni mane?- ištiesdamas ranką, kad lipdama paskutinius žingsnius nuo ledo nepaslysčiau.

- ne.- paleisdama lėktuvėlį į tolį, vėl nusisukau nuo jo.

- aš tos merginos, kurią išgelbėjai, brolis.

- klausyk. Tikriausiai tu mane su kažkuo maišai. Nieko aš negelbėjau, ir nieko dar tikrai neišgelbėsiu.

- Brey, aš prisimenu tave.- jo žodžiai sustabdo, o kojos paslysta, krentu ant nugaros, kiek sutrenkdama galvą, tačiau ledui viskas gerai. Keletą savaičių, dar net neprasidėjus kalendorinei žiemai ėmė spausti šaltukas ir iš dangaus kristi snaigės, priverdamos vaikus neklausyti tėvų ir mokytojų. Todėl ledas dabar buvo toks nepavojingas, kaip žiemą vaikščioti po mišką.

- ar tau viskas gerai?- padėdamas atsistoti, vaikinas, kuris iš kažkur žinojo mano vardą, bandė suprasti ar ledas tikrai neįskilo.

- mano vardas..- nei iš to, nei iš šio, kalenau dantimis, darėsi vis šalčiau, mano lėktuvėlis buvo nučiuožęs, daug toliau.

- juk sakiau, kad išgelbėjai mano seserį. Gal nori į svečius? Sušilsi. Manau ir sesuo norėtų tau padėkoti.- besišypsodamas vedė nuo ledo.

- ne.- purčiau galvą, toliau traukiausi nuo jo.- tikrai manau, kad mane su kažkuo maišai.

- ne. Juk prieš keletą dienų, tu išgelbėjai mano seserį. Kai aš tuo metu pirkau maistą ir seserį puošė kažkieno nutrūkęs šuo. Juk gynei ją.

Jo žodžiai, tarsi raktas, buvo pasiekiamas ranka, kad atsirakintų, migloti prisiminimai, kad imčiau juo ir patikėčiau, kad padariau kažką gero.

Tačiau buvo dar viena didelė mintis, kad per visą laiką, šioje slidžioje, kartais šlapioje ar sausoje žemėle, aš nepadariau nieko gero. Ir nors ėmiau prisiminti, patikėti aš niekaip negalėjau.

- gerai.- pasiimdama kuprinę ir nupurtydama nuo jos sniegą, tariau jam. Batai girgždėjo, kai mindžiau nuo šaligatvių nenuvalytą sniegą.