Aštuoniolika.

295 30 0
                                    

- Brey, jei nepabusi aš tau suleisiu amfetamino ir tu bet kokiu būdu ir greičiu iš čia atsikelsi.- šnabždesys netoli mano ausies, buvo juokingas, kad jei būčiau galėjus nusijuokti aš tai būčiau padarius.

Jaučiau šiltą delną, liečiantį mano plaukus glostančius, patraukiančius nuo veido, kur šie baisiai kėlė niežulį, kutendami nosį, lūpas.

- ankščiau nepastebėjau, kad tu gali būti tokia rami. Ir neerzinti manęs.

Girdžiu traškesį, atrodo nrt matau kaip leidžiasi rankena, tuomet prasidaro durys, su minėtu garsu.

- Zayn, ji dar nepabus.- šalia prisėda sklindantis balsas.

- žinau.

- tau reik pamiegoti. Kodėl tu dar vis čia sėdi?

- gera pasikalbėti žmogumi, kuris nepriekaištauja, sutinka su tavąja nuomone ir išklauso.- juokiasi, įsivaizduoju, jo išvargusias, miego trokštančias akis ir visą kitą, kaip žmogų, asmenybę, draugą.

Noriu pabusti ir atkirsti, jam kad ne taip jau ir gera - ką žinai, gal jis kažkaip girdėjo. Geriausia tylai pasakoti tylias mintis, įrėmintas natose ir pakabintas ant skalbinių virvių, tavo mintyse. Jų nenuneš vėjas, nepagaus katė, trokštanti išbandyti viską. Mintys gerai, kai jos geros, skalbinių virvė gerai, kol ji nenutrunka, katinas geras, kol jį stebi, vėjas paklusnus kol jį jauti. Reikia kažką daryti norint gyventi. Todėl ir noriu pabusti, pasakyti, viską ką tiek laiko slėpiau.

Bandau daryti, kaip ankščiau matydavau filmuose - mintimis keliauti per savo rankų ir kojų pirštų venas, kraują, valingai pakelti pirštus, juos judinti, įrodyti, kad esi čia, su jais.

- aš pabūsiu prie jos.- tarsteli nesenai atsiradęs balsas. Išgirstu atodūsį - liūdną, kitokį. Žemė sudreba nuo žingsnių, durys dar suklykia nuo įjungto garso, o tada, nutolę žingsniai nutyla. Viskas pasidaro tylu, kaip sapne, kaip mintyse, kai žiūri į save. Lieki tuščias ir savas.

- norėčiau turėti drąsos, tiek kiek turi tu, Brey. Norėčiau išdrįsti padaryti tiek daug dalykų.

O kas tau neleidžia?- švelniai rymodama mintyse sakau jam.

Jis neatsako. Tyli. Galbūt bando išgirsti garsą, panašų į atsakymą išeinantį iš mano burnos su mažyčiais, viduje nematomais garais, atsimušančius į kažką nematomo, į kažką netikro.

- pabus Brey, nes kitaip jis jaus kaltę. Jis vėl gers.- ledinius žodžius keičia speigas iš vidaus.

Kažkas tarsi sutreška, jo žodžiai tarsi prikelia mane. Judinu pirštus, lėtai, nematomai, bet aš jaučiu, noriu klykti "ar tu nematai?"

Tikriausiai, todėl ir noriu klykti, nes visą tai įsivaizduoju - niekas nejuda, tik mintys skraido tai į šiltus kraštus tai atgal.

Aš sėdžiu juodoje nieko tamsoje. Mano apranga balta, jaučiu mintimis, stoju savo galvoje, juodame galvos kambarėlyje aš mažytė, porcelianinė lėlė, su per daug išryškintais raudonais skruostais ir vaikiška šypsena. Nuo kambario tarsi darosi bloga, nepakenčiame rutina velkasi ir krenta į mano vidų.

- Brey!- balsai tolsta, o rutina besisukdama skverbiąs vidun, lyg šliužas siurbtųsi pro odą, jausmas lyg norėtų tuščią siaubą ištraukti iš gerklės.

Kai viskas kiek nurimo, kažkas skausmingai į kūną dūrė, badė ar kažką darė. Tada staiga dingo.

Aš girdėjau vėl pasaulio garsus - šaltus ir ledinius aptrauktus balsus.

- išgyvens?

- turėtų. Nesikrimsk, nes tu padarei viską.- norėjau klausti ar šie žodžiai skirti man, bet prisiminus savo tamsiąją beprotybę, džiugiai tūnojau joje, klausydamasi jų slaptų potemių ir pabirusių žodžių slėnio viduryje.

- nelabai man ji rūpi. Tik jaučiausi atsakingas.

- narkomanė? Vėl? Kiek galima Zayn? Prigausti tokias, kurios nebeturi gyvenimo?- mano ausyse ėmė spengti žodžiai - tiršti, riebūs, netelpantis į rėmus. Pikti ir aštrūs, rūgštus ir tikri. Vyras juos tarė garsiai, kad galbūt girdėjo ir visas pakiemio laukas, nubalintas baltu dangaus apkloto dažų sluoksniu.

- patylėk.- šauksmas buvo dar garsesnis, kad atrodo, dėl to nutilo visas pasaulis.

- ji verkia.- girdžiu sprūstančius žodžius, tylius,švelnius, kitokius. Jie kaitriai nusileidžia ant odos. Įrodo, kad aš dar gyva,ir visa tai - ne vaizduotė. 

(a.ž.) labai lauksiu jūsų nuomonių ir Vote. Kviečiu paskaityti mano kitas rašomas istorijas - One Last Time. I Promise ir Išmokysiu skrist. :)

Sky in the river (LTU) /z.m (a.u)Donde viven las historias. Descúbrelo ahora