Sky in the river (LTU) /z.m (a.u)

Dvidešimt aštuoni.

- girdėjau, kas tau atsitiko.- trumpai tarė jis, žvalgėsi į mokinius. Mano kuprinė niekaip netilpo į spintelę.

- o aš taip ir nesužinojau, ką padariau.

- nieko tu nepadarei.

- iš kur tu gali žinoti? Nuolat pats kartodavai, kad narkomanų nebepakeisi, kad jie netekę gyvenimo. Gal aš grįžau prie to pačio, gal už dozę aš ką nors papjoviau, Zayn, aš neprisimenu!?- užtrenkdama spintelės duris, sušunku, praradusi norą tylėti. Jis suima už mano pečių, priglaudžia prie spintelės ir įdėmiai žiūrėdamas į mane, bandė įtikinti ir mane.

- tu nieko blogo nepadarei. Kol buvai nepažystama, apie kurią buvau girdėjęs, aš apie tave taip galvojau. Tačiau tu nesi bloga, Brey. Tu negalėtum padaryti, kažko blogo.

- Zayn, tu nepažysti manęs.- bandau teisintis, bandau jam įrodyti, kad esu visiškai neverta, jo žodžių, kad dabar pat, mane gali palikti šalti ir pūti nes aš nebuvau geras žmogus. Per mane, per mano nuolatines klaidas, visi kentė, bandė suvokti, kad aš žmogus - tačiau aš tapau tamsi blogietė, pražudžiusi daugybės mokinių norą svaigintis. Galbūt jie to man neatleido, nes sau atleisti negaliu. Aš negaliu kištis į kitų gyvenimą.

- Brey, paklausyk,- dar labiau prispausdamas mane prie spintelės jo akys dar tebestebi mane. Neketinu pasiduoti, kai mano nuomonė buvo itin tikra. Kai aš žinojau, kad negaliu pasiduoti, kad ėmiau žūti dėl to, kad pasidavinėjau.

- ne, Zayn. Tikriausiai tu nesupranti. Aš buvau viena iš tų. Ką žinai, gal dabar aš ten tebesu.- tyliai šnabždėjau. Mano akys buvo tikriausiai ryžtingos, nes norėjau įtikinti visus. Man buvo tarsi svarbu, kad žmonės kurie bent truputi manimi tikėjo, imtų ir išnyktų - negalėjau jų vesti į dugną. Juk jau per mane, vaikiną buvo suėmę du kartus. Neleisiu, jiems bendrauti su manimi.- žmonės teisingai mano, galvodami, kad mes nebepasikeisim. Juk mes ir nebepasikeisim.

- nenusišnekėk. Nenuvertink.

- nenuvertinu.

- atsiprašau, kad daug sykių tau šiuos žodžius kartojau. Nenorėjau, kad jais patikėtum. Tiesiog..- jis dar bandė kalbėti, truputi pritrūko žodžių, bandė jų ieškoti, kiek paleisdamas mane.

- Zayn, tu tik sakei tiesą.- atsitraukdama nuo spintelių tariu, žiūrėdama į mokinius praeinančius - kuris laikas, tarsi užmiršau, kad ir jie čia dar yra.

Tačiau mintis, kad galbūt, aš padariau, kažką blogo - nepabėgo nuo mano kūno ir minčių. Ji sekė iš paskos.

(a.ž.) dėkoju, kad skaitot! Kviečiu paskaityti mano naujausią istoriją su One Direction nariu - Hands Up. :)