Sky in the river (LTU) /z.m (a.u)

Trisdešimt vienas.

- ei,- laikydamas už rankos, jis kiek nusišypsojo. Mačiau kylančią saulę, langas į šviesų rytmetį, nebuvo uždengtas. Pasisukdama į jį, kiek nusišypsojau. Iš savo nemažos patirties galėjau pasakyti, kad vienas iš blogų įpročių, jau kėlė blogį jo viduje.

- sunku?- bandydama atsikelti, bandžiau surasti laikrodį.

- ne.- greit tarė, kita ranka paliesdamas savo plaukus, tarsi bandydamas sulaikyti savo mintis nuo besirėžiančio noro, sutraukti suktinę.

- jei tau buvo gerai, kai...- pritilau, nebenorėdama minėti, tuomet palaukus dar kelias sekundes, prakalbau vėl.- tu neprivalai mesti. Gal tau gerai. Gal niekad nebus kaip buvo man. Gal tavęs nesučiups.- bandžiau šypsotis, kvailai skambėjo mintis, kad turiu teisę kištis į kitų žmonių gyvenimą.

- aš jau prižadėjau tau, Brey.- trumpai atsakydamas, paleisdamas mano ranką jis pasisuko ir atsistojo.

Norėjau dar kažką pridurti, tačiau nebebuvo ko, man vis skambėjo jo žodžiai. Niekad netikėjau, kad jis laikosi pažadų.

- šiandien lenktynės.- grįždamas, taria jis, suieškodamas ant staliuko savo telefono.

- ir vėl kankinsi save?- klausiu, tačiau noriu kad jis pamirštų. Negaliu kištis tiek daug į jo gyvenimą.

- man viskas bus gerai, Brey.- pritūpdamas prie manęs, bando mane įtikinti.

- gerai.- trumpai tariu, stojuosi, žiūrėdama pro langą.

Šiandien buvo šalta. Per daug. Ledinė žiema sustingdė medžius, šaldė žmones šie turėjo susisukę į savo paltus žiūrėti į žemę, saugotis kad neužliptų ant slidaus ledo. Jiems tai tik reiškė lūžusius kaulus, skausmą, pajuoką. Tačiau buvo dar kita grupelė žmonių, kuriems patiko ta baimė. Jiems stipriai spurdėjo širdis, drebėjo rankos. Jiems patiko akimirką užliejantis džiaugsmas. Jie leidžia tai baimei, kad galbūt slystant ledu, nesuvaldysi automobilio, jie juos žavėjo - geresnio džiaugsmo nebuvo - būtų neįmanoma rasti, teigė jie.

Vaikino draugo rankose spaudėsi dešimtys lapelių, ant jų buvo pastatyta daugybė sumų - štai kokį lapelį gauni už prarastus pinigus.

- žinau, kad jis laimės.- prasitarė netverdamas džiaugsmu, jautė pinigų sunkumą už pastatytą draugo gyvybę.

Štai tokia šių laikų draugystė. Nebėra draugo - kaip brolio, kaip sesers, kaip savo. Dabar tu prieš jį stovi tik kaip į investiciją.

Ir visiems gerai.

Visi šaukė. Jie norėjo kraujo, jautėsi tarsi vampyrai ar ištroškę vilkai, niekam nerūpėjo prarastos gyvybės.

Aha, gyvenam šia diena. Didelis džiaugsmas.

Komentatorius jau nenutilo kalbėti. Rinkosi beveik visi automobiliai, jų garsumu girdėjosi net aukščiausiose tribūnose.

Visiems buvo džiugu. Mes stovėjom už atitvarų. Nebuvo jokios saugos - jei kas žus, bus dar smagiau.

Mergina pakėlė ranką, dar sykį suriaumoję varikliai, nuo per greitai paspausto gazo, ėmė riedėti slysdami tai kairę, tai į dešinę. Žmonės rėkė, tai už vieną, tai už kitą.

Nežūk, bandžiau prisišaukti jį mintimis, tačiau jo atgarsio negirdėjau.

- Brey, saugokis,- kiek atitraukdamas trumpai nusisuka nuo lenktynių, kai vienas, ryškiai geltonas automobilis pravažiuoja čia pat.

Pirmą ką išgirstu - tai jų klyksmus. Tik tuomet pamatau. O tada tik pajaučiu, kad krentu.

Jų klyksmas tarsi suakmenėja, skuba tarsi kelias valandas, nors trunka tik kelias sekundes.

Mane pargriauna, o virš mūsų tarsi lėktuvas, užvažiuoja, skrisdamas vienas automobilis.

Žmonės pasileidžia prie automobilio, prašo be sąmonės sužeisto vairuotojo pasirašyti. Tačiau niekas nekviečia greitosios.

Pastebiu, kaip jo automobilis persiverčia. Išdužta stiklai. Ir niekas neišlipa.

(a.ž.)Labai laukiu jūsų nuomonių, bei vote!