Sky in the river (LTU) /z.m (a.u)

Dvidešimt.

(a.ž.) labai kviečiu paskaityti mano naujausią istoriją - PUPPETEER su vienu iš One DIrection nariu. :) Tikiuosi, kad dalis patiks. Labai laukiu jūsų nuomonių ir vote! :)

Matyt, besišypsančius žmones, labai gera, bet naudos tai neatneša. Svarbu pačiam būti laimingu. Todėl vyrui, kuris atrodo nemėgo manęs dėl manosios praeities atėjus, jis nelabai džiaugėsi, kad aš pabudau, kad gyva, kad atrodau ne taip pilkai prieš tai.

- daktaras Giyt.- garsiai tarstelėjo šis, tylioje palatoje, kol vaikinas nuo laiptų buvo dingęs.

- Zayn, dabar miega ir turime laiko pasikalbėti.- prisėdęs ant minkštos kėdės prie mano lovos, šis galingu žvilgsniu pažiūrėjo į mane.- labiausiai ko nekenčia daktarai - priklausomybių turinčių žmonių. Nes jie patys nesupranta kaip susigadina savo gyvenimą. Gali prarasti viską - šeimą ir gyvenimą ar net daugiau.

- aš pasikeičiau, aš nebevartoju. Galit nedalinti savo gyvenimiškos patirties.

- esi nuovoki Brey.- tarsteli jis.- iš kur žinai?

-jūs panašus į jį. Jo vadinamasis tėtušis nė neprimena jo. O ir pats jis nėra linkęs daug kalbėti apie šeimą. Tikriausiai šį faktą, kad vadinamas tėtušis ne jo tėtušis jis ir pats žino.

- tai savosios istorijos man nebereikia pasakoti, ir pasakyti kaip stipriai aš jį saugau nuo tokių taip tu?

- kalbat kaip paauglės dukros tėvas. Vaikinų nereik taip saugoti, dauguma jų susitvarko.

- dauguma. Mano sūnus visada buvo geras, glaudžia tokias šlykštynes kaip tu.

- aš pasikeičiau.

- nesikeičiam mes.

- kalbat iš patirties? Tai kokiam reikalui gerinatės sūnui?

Netaręs nė žodžio, vyriškis atsistoja, pažvelgęs dar pora kartų į mane, pravėręs duris pro kurias bandė įbėgti į vidų šviesa, jis išėjo palikdamas mane skęsti kambario tamsoje.

Besivartydama dėl kelių dienų miegojimo ir nejudėjimo, man skaudėjo atsipalaidavusius raumenis ir išsitempiančius siūlus, kas kart, kai dešinė ar kairė pusė pasidarydavo per daug šilta. Besivartant atrodo jau gerą amžinybę, per kurią spėjau pasijausti pasenus metais ar daugiau, šviesos įriedėjo trumpam į vidų, o tuomet susigrūmė su didesnėmis, daugiau galių turinčiomis šviesomis, nuo vaikino nuo laiptų uždegtų šviesų.

- labas,- užsimiegojusiomis akimis ir maža šypsena, jis priėjo prie mano lovos ir krestelėjo į krėstą, kuriame nelabai senai sėdėjo ir pačio vaikino tėvas.

- kaip tu?- po kelių minučių, nuo jo atėjimo jis paklausia manęs.

- gerai, tik labai karšta.- šypsausi vėl versdamasi į kitą pusę, taip atsitukdama į sėdintį vaikiną.

- nejuokauk. Šitas namas toks senas, kad jame, net gerai pakaitinus, nebus šilčiau nei minus dešimt.

- bet man vistiek karšta.

- daktare!- atsistojęs ir savo žieminiais batais perbėgęs per kambarį, nuo kurių krito ir tirpo sniegas, nuo galbūt nesenai lauke po pabudimo iš miego rūkytos suktinės.

Stebėjau, kaip čia atlekia su pižama apsivilkęs vaikino tėvas ir bando kalbėti su sūnumi tik darbo reikalais, ne šeimyniniais reikalais.

- pamatuosim tau temperatūrą, Brey,,- vienintelis noriai su manimi kalbantis žmogus, pasako taikiai, nenorėdamas įžeisti bent dabar.

- nereik. Man viskas gerai.- bandau stotis. Galva susisuka, bet stoviu toliau.

- gulk.- liepia daktaras iš kišenės traukdamas termometrą, dėl gydytojų priesaikos viską besinešiodamas su savimi.

Po kelių minučių, daktaras jau ima leisti vaistus, žiūrėdamas vis dar nusivylusiomis akimis į sūnų.