Sky in the river (LTU) /z.m (a.u)

Dvidešimt du.

Gaudė motorai, cypė slystančios padangos, spurdėjo širdys. Naktis buvo šalta, keliai buvo slidūs, besilažinantys, žmonės nors beveik ir žinojo laimėtoją, pykosi, rėkė, palaikančius žodžius žmonėms, už kelių šimtų metrų, greitai važiuojančiu trasa. Kai kurie laikė garuojančią kavą, kas arbatą, iš užsidirbti atvažiavusių paauglių.

Per mikrofonus, kad būtų kiek tikroviškiau, kalbėjo, per greitai komentatoriai, tokie susidomėję, tarsi nežinotų, kas nutiks. Niekas nekalbėjo, apie pirmų vietų užsinorėjusių paauglių mirtis, visi buvo pasiruošę tylėti už savąją gyvybę.

Nepažinojau jo ilgai, tačiau nenorėjau, kad jis žūtų, tokioje kvailoje situacijoje.

- kaip manai, jis laimės?- paklausiau šalia stovinčio vaikino, vaikino nuo laiptų draugo.

- jei tau taip pasakė, tuomet tikrai laimės.

- nenoriu, kad žūtų.- tarstelėjau, žiūrėdama, kaip jis paskutiniame rate ima atsilikti. Posūkiai, tampa ne tokie švarūs ir sklandūs, užleidžia pirmas dvi vietas pravažiuoti remiamiems žmonėms.

Vos kerta finišą, automobiliai stoja, gausmas nutyla, girdisi nė kiek nesidžiaugiantys, džiugūs ir netikro netikėtumo girdimi balsai, sveikinant laimėjusius. Nedrąsiai prieinu prie vaikino nuo laiptų, tuomet stipriai apkabinu. Nenorėjau, kad žūtų žmogus, kuris bent trupučiu tiki, kad galiu pasikeisti.

- ačiū, kad nežuvai.- ištariu tyliai, tačiau jis tyli. Po valandėlės tik prabyla, tarsi būtų mąstęs ištartus žodžius.

- kada nors, aš laimėsiu. Nesvarbu, kad tai būtų mano paskutinės lenktynės.- jo balsas buvo užtikrintas, nė akimrikos niekas neleido tau pagalvoti, kad galbūt jis juokauja.

- aš nesuprantu, kada atsiras tokios lenktynės, kuriose nebus visų tokių dalykų? Kur žmonės iš tikro varžysis.- šalia stovėjo draugas, žiūrėdamas kaip gaujų remiami laimėtojai žarstosi "nepriekaištingais" vairavimo patarimais.

Jie buvo sukčiai, visi žinojo, tačiau niekam nerūpėjo.