Sky in the river (LTU) /z.m (a.u)

Dvidešimt vienas.

- viskas gerai, tikrai.- skubotai sakau jam, stovėdama tik kvartalu už mokyklos, kai vaikinas nuo laiptų, paklausia ar esu pasiruošusi. Nesiruošdama būti mandagia.

- tau dar skauda, tiesa?- lengvai pakelia mane nuo žemės.

- nuleisk.- prašau jo.

- ne.

- kodėl?- bandau kalbėti, tarsi būtume draugai, tačiau atrodo man tai nesigauna.

Senai, bendravau su žmogumi, tarsi šis man atstotų draugą. Dažniausiai tai būdavo vos pažystami, dar iš tų dienų, kai pažinojau, gerus ir kokybiškus miltelius, parduodančius draugus. Tačiau dabar aš buvau išdavikė. Išdaviau gražią sąjungą, kuri jungia, sieja tik vienoki ryšiai - esam pasiaukoję skoningiems vaistams. Kad esi priklausomas - supranti labai sunkiai, dar sunkiau nusprendi, kad reikia pagalbos, tačiau pamanai, kad tai per daug kvaila, todėl susikiši keturgubą normą ir pasitrauki.

Vos prieinu mokyklą, bandau kiek apsimesti, kad nelabai pažystu vaikiną nuo laiptų, tačiau kažkur iš pakampių mus stebi, pasipūtusios merginos, spėliojančios, kodėl mes kalbamės ir bendraujam, vaikinai, mąstantys, kokią suktybę sumanėm ir ar tai nebus, kad atkeršyti tiems kurie man nuolatos kartojo, kad už skolas, turiu mokėti. Tačiau kažkodėl žinojau, kad mes nelabai kam rūpim.

- susitiksim kaip visad.- nepaklausdamas nieko daugiau, jis pasisuka ir nueina ir iš viso sukurto burbulo dingsta, tarsi niekad ir nebuvo.

Pertrauka, kurioje dešimtys vaikų, skuba rūkyti, kitos dešimtys pavalgyti, o daugybė mokytojų lengviau atsikvėpti nuo akiplėšų mokinių, aš sėdžiu čia, ant laiptų, draudžiamoje zonoje, kurioje nieko nėra, todėl esi tikra, kad nedarai to, ką draudžia taisyklės, jei nebūni pagautas už rankos, ir besispardantis, trypčiodamas ir garsiai šaukdamas neatsiduri direktoriaus kabinete.

- maniau, aš pirmas ateisiu.- nusileisdamas iš trečio aukšto, draudžiamos laiptinės laiptais, tyliai, tačiau įprastu garsu, jis tarsteli, prisėsdamas šalia.

- tačiau neatėjai.- pakėlusi galvą žvilgteliu į jį. Jo rankoje jau spėjo įkaisti smilkstanti cigaretė.

Trumpą laiką mes sėdime tylėdami, akimirką pamanau, kad spėju išgirsti net degimo garsą, tačiau tai tik noras grįžti prie seno, niekam netikusio gyvenimo, kaip sakė reabilitacijos klinikos darbuotojai, verbuodami ir plaudami smegenis.

- šiandien lenktynės.

- dalyvausi?- imu klausti, tačiau žinojau, kad jis atsakys paprastai ir aiškiai be užuominų.

- taip. Laimėsiu.

- žūsi?- drąsiai klausiu.

- tikriausiai.

(a.ž.) kviečiu paskaityti mano naująją istoriją - Puppeteer bei kitas rašomas ir užbaigtas istorijas. :) Dėkoju, kad skaitote! Labai laukiu jūsų nuomonių bei vote!