Sky in the river (LTU) /z.m (a.u)

Trisdešimt.

Jo akys žibėjo, jis manimi netikėjo. Apėmęs liūdesys, akimirką vėl leido pamiršti žmogiškąsias vertybes.

- o kaip tu manei, kaip dar su tokiais tvarkosi tos darbuotojos?

- jos juk turėtų duoti jums silpnesnių, atpratimui skirtų "vaistų".

- taip. Tačiau jos taupo. Pigiau išeina užkimšus ir surišus neiti į klykiančių ir beveik besiraitančių žmonių palatas, nei dorai valyti jų prakaitą kas penkiolika minučių.

Jutau, kaip jis atsisuka, kaip netikėtai patempęs už sugauto riešo, atsuka į save ir apkabina.

Ir šis apkabinimas buvo daug šiltesnis. Ir pusnys ėmė tirpti, virsdamos vandeniu žadėjo dar grįžti kitais metais, tačiau netikėtai ore pakvipo gaiviu pavasariu, ėmė sprogti pumpurai, atgijo įšalusi žolė. Žiūrėjau pasistiebusi per jo petį į ta pasaulio grožį, tą šiltą pavasarį, man ėmė darytis karšta su tokiais šiltais drabužiais. Žiūrėjau į šiltą saulę, ji kepino neišdžiūvusias balas. Ji buvo aukštai danguje, nesileido, tarsi amžinas pavasaris, amžina jos diena.

Man buvo lygiai taip gera, kad pagaliau jis pripažino mane kaip žmogų.

- gerai. Aš mesiu.- atsidūsta jis, nepaleisdamas manęs. Jis atrodo buvo ramus, nebandė meluoti, tai buvo lyg ir tikri žodžiai. Žiūrėjau į tamsėjantį dangų, pasidarė, kiek šalta, žiema niekur nebuvo dingusi.

Tik snaigės buvo kiek nustojusios byrėti iš dangaus.

- sušalsim, jei mes dar stovėsim.- apglėbdamas per pečius pravėrė duris į namą. Tamsioje laiptinėje, pro langelius truputi dar tvieskė šviesa, buvo kur kas lengviau pasiekti aukštą.

- o kodėl tu pradėjai rūkyti?- įėjus į butą aš tarstelėjau klausimą, norėjau bent truputi pažinoti jį, o ne tik žinoti apie jį.

- o kodėl tu pradėjai vartoti Brey?

- nes norėjau viską išbandyti.

- o aš rūkau dėl to, kad viskas atrodytų geriau. Mes lyg ir priklausomi visiems šiems dalykams. Juk pažvelk jei ne suktinės ir narkotikai, dabar nepažinotume vienas kito.

- gal ir būtų geriau. Nebūtum per mane sėdėjęs du kartus.

- Brey, jei man būtų rūpėję aš būčiau išsisukęs ir manęs nebūtų sugavę.