Sky in the river (LTU) /z.m (a.u)

Trisdešimt devyni.

Svarbus laiškelis apačioje! - Autorė

Šaltuke žmonės nenorėjo būti, visi skubėjo į namus sėstis prie židinio, rankas šildyti į puodelius, kurie džiaugsmingai aiškino aplinkiniams indams, kad dabar jie svarbiausi šiame pastate. Buvo taip arti visos šventės, kad ore sklaidė tas šventinis kvapas, galėjai jį užuosti, galėjai jausti džiaugsmą.

Vaikinas nuo laiptų, šiandien buvo dingęs, nemačiau jo mokykloje kur mokytojai džiaugsmingai linkėjo visiems gerų švenčių net man - didžiausiai ir niekad nepasveiksiančiai narkomanei. Visi džiaugėsi atostogomis, šventėmis, kai iš spintelės ėmiau ir dėjau kelis sąsiuvinius.

- Brey, čia tau.- atsisukusi Alisa man ištiesė mažytį maišelį. Mačiau kas tai yra.

- aš nevartoju.- uždarydama spintelę, pasitraukiu nuo Alisos.

- bet čia dovana,- jos juokas koridoriuje pasklinda greitai, jos balsas pasislepia už sienų ir durų. Mano rankos, nesusivaldo, paima maišelį ir sustingsta laike, nenusileisdamos prie manęs. Tarsi laukiu, kol iš po kampų išlys policija, mojuodama ginklais, šaukiančiu balsu rėks padėti viską ant žemės, o jų pikdžiugiškas juokas maišysis visame pastate. Tarsi taip ir laukiu kol kažkas uždės plieninius antrankius pasakydami, kad susimoviau ir patvirtinau teoriją, kad narkomanai nesikeičia.

Bet nenutinka nieko panašaus, tik besijuokdama ji dar paklausia kodėl stoviu čia, kodėl dar viso to nenaudoju. Maišelį įspraudžiu į kišenę, nusisukdama nuo jos, taip ir negalėdama suprasti kodėl jį paėmiau. Brendant per nelimpantį sniegą ir šaltuką besiglaudžiantį švelniai prie pabalusių skruostų, dar bandau klausti, kodėl taip pasielgiau, tačiau nenoriu pripažinti didžiaudžiausio dalyko, kurį visą laiką taip stengiausi neigti.

- Brey,- pašaukdamas, vaikinas nuo laiptų man pamoja, nenoriai einu prie jo, nenorėdama jam pasakyti, kad kišenėse seni, mano mėgstamiausi dalykai.- aš tai padariau,- ištiestomis rankomis, jis apkabina mane, priglausdamas mane prie savęs, besidžiaugdamas jis vedasi tolyn nuo mokyklos.-aš atsisakiau to.- apkabindamas per pečius, skubiai eina, šaltukui niekur nesitraukiant nuo jo, ima trauktis žmonės.

- lenktynių?- pakeldama galvą, pasitikslinu, kai nuoširdžiai nusišypsojęs į tolį linktelėjo, pažiūrėdamas į mano akis.

- taip.- atsukdamas į save, sustodamas kelyje, bando ištirpinti visus kalnus pusnų, bučiuodamas mano lūpas.- atsisakiau dėl tavęs.- jis šypsojosi, ėmiau jausti dar didesnę kaltę, kuri ėmė persekioti smaukdama, neleisdama kvėpuoti.

- ačiū.- apkabindama jį, dar patikrinau ar neištirpo visas sniegas.

Tačiau sniegas niekur nebuvo dingęs, jo kalnai taip ir tebekūpsojo visur aplink tik ir tesimatė baltas žiemos paltas, balta kepurė ir balti batai. Žiema nusprendė numigti mūsų kelyje, mūsų mieste. Ji buvo tokia išvargusi, kad artimiausiu metu nežadėjo nubusti ir keliauti toliau.

- dabar lenktynės ten sąžiningos.- burbtelėjo, imdamas keliu vesti toliau.- mes pagaliau padarėm, kad žmonės jose nebežūtų,- džiaugsmingai tarė, vos laikėsi kumščio neiškėlęs į viršų. Besijuokdama, stumtelėjau jį, imdama bėgti, kai jo juokas skambėjo už nugaros, besivydamas mane.

- Brey!- šaukdamas jis pasivijo, ant galvos užberdamas nelimpančių snaigių. Nebuvo šalta, kaip prieš tai, bet kaltė vis dar nebuvo niekur dingus.

Jis parvertė mane į sniegą, rankos ėmė šalti tarp purių snaigių, įsidrėbusių ir atrodančių kaip debesys ar balti ledai.

Jo šypsena dingo akimirką, nesuvokiau kur ji taip staiga išgaravo, kai nuo sniego pakėlė pakelį iškritusį iš kišenės.

- kas čia?- klausdamas tarsi norėjo paneigti apie tai ką galvoja. Pakėlus galvą nuo sniego, tylėjau, atsisėdus bandžiau surasti, sugraibyti žodžius pabirusius ant žemės. Bet išblukę žodžiai ir peršlapusio sniego, jie tapo neveiksmingi, negarsūs ir netikri.

- Brry, aš dėl tavęs atsisakiau visko, o tu grįžti prie seno?- šaukė, tarsi būčiau už kelių šimtų metrų nuo jo. Bet aš nebuvau. Atsistojusi nuo sniego, nekreipiau dėmesio į snaigėmis aplipusias kelnes ir striukę.

- aš nevartojau.

- tai kodėl pas tave tai?- šaukdamas, jis laikė iškėlęs mažytį maišelį.

- Zayn,- norėjau gintis, tačiau jis buvo visiškai teisus. Aš narkomanė. Ir aš nepasikeisiu.

- aš atsakiau lenktynių..

- ir viso rūkymo. Ir aš taip džiaugiuosi dėl tavęs.- skaudžiomis ašaromis, žiūrėjau į jo akis.- tačiau gal visi ir teisūs. Aš nepasikeisiu. Todėl jei keitiesi tu, negali likti prie manęs.- nusigręždama, staigiai nusivaliau išbyrėjusias ašaras.

- Brey, tu juk sakei, kad nevartojai.

- tai nesvarbu, Zayn.

- Brey, aš nepaliksiu tavęs. Tu man reikalinga.

- bet kartais viskas baigiasi. Gal visi mūsų debesys upėje taip pat baigėsi?- jaučiau skaudančią širdį, jaučiau visus tuos beprotiškus jausmus, mintys lipo viena per kitą, rėkė mintyse, tačiau nesugebėjau pasakyti koks jis buvo man svarbus.

- Brey,- sugaudamas už rankos, neleido trauktis nuo jo.

- Zayn, taip bus geriau. Viskas kažkada baigiasi.

Ir stebuklai kažkada baigiasi. O jei niekad taip ir nedingsta stebuklai, kažkas pasikeičia tuomet mumyse. Nes niekad nebūna viskas gerai.

- aš nepaleisiu tavęs, Brey.

- tačiau reikia.- blausius ir nereikšmingus žodžius, kaip niekad sunku tarti. Tačiau privalėjau.

Nes viskas kartais baigiasi.

(a.ž.) Labai prašau paskaitykite ir tai!

Noriu jums labai padėkoti, kad skaitėt, balsavote ir rašėte savo nuomones ir komentarus!

Apie šią istorija noriu pasakyti, kad ją rašiau norėdama pasakyti apie žmonės kurie nori keistis, kurie gali, tačiau kažkas jiems neleidžia ir dažniausiai tai būna kiti žmonės, nenustojantys jų teisti.

Labai kviečiu paskaityti mano rašomas istorijas - Hands Up, Desire To Live ir Lost Love. Jos taip pat su One Direction nariais. :) ir antrą Puppeteer sezoną - Sounds

Taip pat kviečiu paskaityti mano užbaigtas istorijas - Panic, Alone, Tea And Toast, A Long Way, Memories Never Die, Memories Never Die 2, Puppeteer, Išmokysiu Skrist, One Last Time. I Promise.

Labai lauksiu jūsų nuomonių apie šią jau užbaigtą istoriją, kitas mano istorijas ir mane kaip rašytoją. :) Visad kai tik pamatau naują nuomonę visiems atrašau. :) Ačiū už tiek daug peržiūrų, visas žvaigždutes! Tikiuosi, kad ši istorija bent truputi privertė susimastyti ir tikiuosi, kad ši istorija dar išliks ilgai jūsų atmintyje!

Tikiuosi, kad paskaitysit kitas mano istorijas kurios rašomos užbaigtos ar dar tik bus pradėtos rašyti!

Labai jums dėkoju! :)