'Velvet Odrea
- Čia prabangu.- tariau vos įėjau į buto vidų galėdama jausti Louis už savęs. Žinojau, jog sutikti ateiti čia po visko buvo kvailas sprendimas, bet negalėjau atsisakyti ir neturėjau nė menkiausios idėjos kodėl. Galbūt tai buvo jo jausmai sukeliami man kurių nesupratau. Nesupratau nieko kas pastaruoju metu vyko su manimi.
- Iš dalies. Tu vis dar nematei vietos, kurioje dirbu.- jis praėjo pro mane sustodamas prie išėjimo iš plataus koridoriaus. Jam pažvelgus į mane supratau tai kaip ženklą sekti jį, tad padariau tai likdama su paltu, kurio kišenėse buvo mano rankos.
- Esu tikra, jog nenoriu jos pamatyti.- tariau atsidusdama ir sekdama jį bei jausdama kaip mano akys išsiplečia pamačius patalpą, kurią jis tikriausiai vadino svetaine. Čia galėjo tilpti du arba net trys mano ir Džeimso miegamieji. Nors labiau jo, nes aš gaunu daugiausiai vieną naktį miego ten per visą mėnesį.
- Gali jaustis kaip namuose. Nesiūlysiu nieko, nes mano virtuvė tuščia po to, kai Ala išvyko ir man tikriausiai greitai reikės vežti tave atgal. Tavo darbas prasideda po keturiasdešimt penkių minučių.- jis tarė pažvelgdamas į prabangų laikrodį ant savo rankos. Buvau tikra, jog tas laikrodis kainavo daugiau nei aš kada nors uždirbsiu.
- Nemanau, jog galėčiau jaustis kaip namuose būdama čia. Geriau tiesiog baikime tai greičiau, nes nesijaučiu jaukiai būdama šioje aplinkoje.- pasakiau tiesą neketindama jam meluoti, jog tokia aplinka man įprasta. Vien mano darbo vieta paneigtų mano žodžius.
- Gali atsisėsti, nusiimti paltą. Aš netrukus ateisiu.- stebėjau jį, kai Louis pažvelgė į mane kas privertė kiek pasimesti prieš apsisukdamas ir nueidamas prie laiptų, kurie buvo patalpos gale. Jų nebuvo daug ir jie nevedė į antrą aukštą. Jų viršuje galėjau matyti koridorių išsišakojantį į abi puses ir daugybę durų, už kurių tikriausiai buvo kambariai. Jam užkilus jais ir pasukus į dešinę pusę apsidairiau patalpoje, kuri buvo be galo didelė, bet joje tebuvo vos keli baldai. Viduryje stovėjo sofa prieš ją mažas, žemas, stiklinis stalas, o kambario kampe spinta su knygomis.
Nenoriai žengiau į priekį prieidama prie sofos ir atsisėsdama ant jo bei atsegdama paltą, kurį dėvėjau, tačiau likdama su juo. Nenorėjau nusiimti jo žinodama, jog po daugiausiai pusvalandžio man teks ir vėl apsirengti bei grįžti į savo aplinką.
- Kur yra tavo sužadėtinė?- paklausiau vos pamačiusi kaip Louis nusileidžia tais pačiais laiptais vos atėjęs iš koridoriaus ir prieina prie sofos, ant kurios sėdėjau aš akivaizdžiai jausdamasi nejaukiai, nes nebuvau pratusi prie tokios aplinkos. Tai nėra mano aplinka ar vieta, kurioje turėčiau būti.
- Ji išvyko pas savo tėvus į kitą miestą. Tačiau po keleto dienų grįš.- linktelėjau jam atsisėdus šalia ir nusukau žvilgsnį.- Kur tu gyveni Velvet?- pažvelgiau į jį vos išgirdusi jo klausimą.
- Neprivalau jums atskleisti savo gyvenamosios vietos.- tariau papurtydama galvą ir suvokdama, jog nė už ką to nepadarysiu. Jam nereikia žinoti rajono, kuriame gyvenu ir gyvenimo, kurį turiu. Jis niekada neprilygs jo gyvenimui, kuris jau yra geresnis už mano, nors viskas ką mačiau yra jo butas.
- Maniau, jog kreipiamės vienas į kitą tu.- atsidusau vos išgirdusi šypseną jo veide. Man net nereikėjo pažvelgti į jį. Nebuvau tikra ar noriu jį taip gerai pažinti, jog pasakyčiau kokia yra jo veido mimika tik išgirdusi jo balsą. Nenoriu su juo būti tokia artima. Viskas kas aš esu tai tik psichologė padedanti jam išspręsti problemas su jo sužadėtine.
- Atleisk. Nesu pratusi į savo klientus, kuriuos pažįstu tik keletą dienų, kreiptis tu.- tariau pažvelgdama į jį ir pamatydama menką šypseną jo veide. Ji buvo mažesnė nei tikėjausi.
- Per visus mūsų susitikimus mes mažiausiai kalbėjome apie mano turimas problemas.- jis tarė priversdamas mane prisiminti kodėl iš tiesų susipažinau su juo.
- Žinoma. Dėl ko jūs dažniausiai susipykstate?- paklausiau nors iš tiesų neturėjau jokio noro kalbėti apie jo sužadėtinę, kurios nemėgau nors viskas ką žinojau buvo jos vardas. Neturėčiau taip jaustis, net jeigu net neįsivaizduoju kokios man kylančių jausmų priežastys.
- Dėl vestuvių. Ji nenori tekėti už manęs, bet aš tą jau sakiau tau. Tačiau taip pat ir dėl menkiausių problemų. Ar mano pavėlavimo atvykti pasiimti jos, ar dėl mano vėlesnio grįžimo iš darbo. Ji dažnai pyksta ant manęs dėl visko.- jam kalbant galėjau atidžiau pažvelgti į jo veidą, nes jis buvo nuleidęs akis. Tikėjausi, jog jis taip ir nepakels akių, kad ir kaip norėjau pažvelgti į jas, nes tai būtų privertę pasijusti tikrai nemaloniai vos jis suvoktų, jog spoksojau į jį.
- Pykčiai nėra geras būdas mėginti likti kartu.- tariau nors pati neįsivaizdavau ką reiškia normalus šeimyninis gyvenimas. Niekada tokio neturėjau ir nemanau, jog turėsiu. Nes dėl Adamo praleisiu visą likusį gyvenimą su Džeimsu išskyrus tuo atveju jeigu jis nuspręs palikti Adamą man ir dingti iš mano gyvenimo. Tačiau tai nėra įmanoma, nes jis daug kartų man sakė, jog nepaliks manęs ramybėje ir niekada neleis dingti iš jo gyvenimo.
- Žinau, tačiau jos charakteris sunkus. Ji dažnai susierzina ir tai taip pat suerzina mane, tad viskas baigiasi tuo, jog mes susipykstame.- jis atsiduso pakeldamas akis, tad nusukau žvilgsnį sukabindama savo abiejų rankų pirštus.
- Tu turi pykčio problemų?- paklausiau vos išgirdusi kaip lengvai jo sužadėtinė suerzina jį.
- Nemanau. Nesu tuo tikras, tačiau darbas, kurį aš dirbu priverčia mane dažnai susierzinti.- stebėjau kaip Louis nukreipia savo akis į mane, tačiau vis tiek pilnai neatsisukau į jį.
- Kokį darbą tu dirbi?- paklausiau suvokdama, jog viskas ką apie jį žinau tai tik jo vardas ir tai, jog jis turtingas.
- Valdau kompanijų tinklą beveik visoje Europoje.- jam ištarus tuos žodžius jaučiau kaip mano lūpos prasiveria iš nuostabos suvokus kokio žmogaus svetainėje sėdžiu. Jis verslininkas. Ir daug turtingesnis nei maniau, jog iš tiesų.
- Ir tu žinai vietą, kurioje dirbu aš.- tariau dantimis sukasdama lūpą ir suvokdama, jog niekada neturėsiu tokio gyvenimo kaip jis. Esu tiesiog pasmerkta būti tokia kokia esu.
○○○
