'Louis Tomlinson
- Tu esi apgailėtinas šiame darbe.- sumurmėjau nepakeldamas akių nuo elekroninio pašto vos jį atidariau. Markus turėjo sutvarkyti visas sąskaitas per šias dienas, tačiau jis nepadarė nieko. Atleisčiau jį, jeigu turėčiau kažką kas galėtų užimti jo vietą, bet neturiu nieko, tad teks jį laikyti.
- Tu nepaaiškinai man kaip visa tai daryti. Net neįsivaizduoju ką reiškia visi tie skaičiai, pavadinimai ir kableliai.- pakėliau akis nuo kompiuterio atsilošdamas kėdėje bei atsidusdamas.
- Nepažįsti kažko kas išmanytų buhalterija ir mokėtų naudotis skaičiuotuvu?- paklausiau jo stebėdamas kaip Markus atsisuka į mane susiraukdamas.
- Kam tau tai?- žinojau, jog jis numano ką ketinu pasakyti, nes tai išdavė jo veido išraiška. Man reikėjo kažko kas padėtų su visu šiuo darbu, nes neketinau sėdėti kiekvieną naktį skaičiuodamas viską kai tai galėjo padaryti kažkas kitas arba bent padėti man.
- Nes aš ketinu atleisti tave.- užverčiau kompiuterio ekraną pakildamas nuo kėdės ir pasiimdamas telefoną nuo stalo. Įkišęs jį į džinsų kišenę pagriebiau raktus apeidamas stalą ir pereidamas kabinetą. Priėjęs prie durų atidariau jas girdėdamas garsų Markus atodūsį jam išėjus pro jas ir nuėjus koridoriumi. Išėjęs į koridorių uždariau duris po savęs ir užrakinau jas.
Įsikišęs raktą į džinsų kišenę pradėjau eiti link lifto ir vos priėjęs paspaudžiau mygtuką. Atsitraukiau žingsniu atgal vos lifto durys atsidarė ir ištraukiau rankas iš kišenių vos pastebėjęs merginą lifto viduje.
- Ak.- Velvet atrodė ganėtinai nustebusi vos ji pažvelgė į mane.- Tavo vairuotojas atvežė mane čia.- ji tyliai sumurmėjo man įėjus į lifto vidų ir paspaudus mygtuką su vienetu ant jo.
- Liepiau jam tai padaryti, nes norėjau papietauti su tavimi.- pažvelgiau į ją stebėdamas kaip jos plačios, rudos akys nužvelgia lifto vidų jai nenukreipiant žvilgsnio į mano pusę man suvokiant, kad jai nepatinka ši aplinka. Velvet nepatiko buvimas mano bute, darbe ir kitose vietose, kuriose būdavau aš. Ji nebuvo pratusi prie prabangos ir visko ką aš turėjau, tačiau aš ketinau pripratinti ją, nes neketinu leisti jai išeiti iš mano gyvenimo greitu metu arba iš viso. Nenoriu netekti jos, nes tuomet neturėčiau nieko išskyrus Markus, kurio negaliu pakęsti, ir Elą , kuri negali pakęsti manęs.
-Tu galėjai tiesiog atvažiuoti į klubą.- galiausiai ji pažvelgė į mane man priėjus prie jos ir viena ranka apsivijus liemenį, kurį dengė paltas. Žinojau, jog ji dėvi viena iš tų suknelių, kurios buvo be galo trumpos, nes ji vis dar neatsisakė darbo klube. Net jeigu viskas ką ji daro tai sėdi prie baro palaikydama kompanija Leo arba Agatai Velvet neišėjo iš klubo nenorėdama prarasti kambario. Net jeigu jai daugybę kartų pakartojau, kad neleisiu jai išeiti iš savo buto.
- Nenoriu, jog leistum ten visą savo laiką Velvet.- sumurmėjau net žinodamas, jog neturiu didelės teisės reikšti savo nuomone, kai kalbame apie jos asmeninį gyvenimą, kurio dalimi vis dar nesu. Tikėjausi, jog faktas, kad galiu vadinti ją savo mergina dėl žiniasklaidos pakeis kažką, tačiau tai nepakeitė beveik nieko. Išskyrus tai, jog ji mažiau priešinasi man perlipdama savo principus.
- Aš neketinu sėdėti tavo bute viena, ypač kai man nepatinka ta aplinka.- ji nusuko žvilgsnį į priekį man atsidusus vos ji suėmė mano ranką buvusią ant jos liemens norėdama patraukti ją vos lifto durys atsidarė, tačiau aš neleidau to padaryti.- Jaučiuosi nemaloniai, kai visi stebi mus po to karto, kai tu pabučiavai mane lauke.- ji tarė man išvedus ją iš lifto prieš jo durims užsidarant.
- Jeigu prireiks aš tave pabučiuosiu ir vėl, Velvet. Turiu teisę tai daryti.- tariau trukteldamas ją į savo pusę ir eidamas link dešinėje pusėje pastate buvusios kavinės.
