'Velvet Odrea
Galėjau jausti kažkieno ranką spaudžiančią mano ir girdėti monotonišką balsą, tačiau tai neprivertė atmerkti akių. Pagrindas, ant kurio buvo mano galva, buvo kietas, tačiau neketinau atsitraukti kadangi po prasto miego nakties norėjau išsimiegoti bent dabar žinodama, jog atvykus į Vieną pirmoji stotelė bus ne viešbutis, o biuras ir konferencijų salė.
- Vel.- pajutusi menką papurtimą galiausiai suvokiau ant ko mano galvą buvo visą šį laiką, tad pakėliau ją. Akivaizdžiai padariau tai per greitai, nes pajutau kaip ji menkai apsvaigsta pramerkus akis.- Lėktuvas nusileido.
- Atleisk, aš tiesiog-
- Tu neturi atsiprašyti už tai, jog atsirėmei į mane miegodama. Mes miegojome vienoje lovoje, prisimeni?- linktelėjau pažvelgdama į Louis, kuris paslėpė ganėtinai gigantišką telefoną švarko kišenėje ir pakilo nuo kėdės. Ranka perbraukusi per plaukus ir kiek juos patvarkiusi kadangi žinojau, jog laukia išėjimas į viešumą taip pat pakilau nuo kėdės ir nusekiau jį tuščiu lėktuvo salonu link durų, pro kurias patekome į vidų.
Bent kartą Louis pinigai pravertė, nes jis galėjo pasisamdyti žmones, kurie neštų mūsų daiktus, net jeigu jaučiausi kalta dėl to, kad kažkas kitas tai daro, kai galiu tai padaryti pati.
- Kadangi esi visiškai nauja čia tau nereikės pateikinėti ataskaitų šįkart. Tačiau per kitą susitikimą po kelių savaičių reikės padaryti viską ką daro asistentai.- Louis suėmė mano ranką mums pasiekus praviras lėktuvo duris.
- Manai, jog po kelių savaičių vis dar pakęsi mane? Žinau kokia erzinanti esu.- tariau susiraukdama dėl didelio triukšmo ir saulės šviesos vos nusileidau keliais laiptais atsidurdama ant žemės. Nors dabar buvo šešta valanda vakaro Vienoje švietė saulė atvirkščiai nei Londone. Ten retai kada lietų pakeisdavo saulė.
- Tu nesi erzinanti, Velvet. Turi savitą charakterį, su kuriuo aš ketinu rasti būdų susitvarkyti.- jis tarė man tiesiog nuleidus galvą ir nusekus jį link sidabrinės spalvos taksi automobilio.
Vienintelis dalykas, kurį girdėjau mums einant, buvo daugybė skirtingų balsų aplink ir mano aukštakulnių skleidžiami garsai, kurie mane ganėtinai erzino. Per pastarąjį mėnesį buvau priversta išmokti vaikščioti su jais, po to kai penkerius metus turėjau "pertrauką" nuo viso to.
Pasiekus automobilį sustojau ketindama atidaryti dureles, tačiau Louis atleidęs mano ranką, kurią laikė iki šiol, padarė tai pirmiau. Sumurmėjusi tylią padėką įsėdau į automobilio vidų koją susikeldama ant kojos ir atsiremdama į atlošą. Jaučiausi pavargusi po skrydžio, kuris truko ne vieną valandą, tačiau turėjau ištverti dar keletą valandų iki vykimo į viešbutį.
- Ten bus daug žmonių, kurie žino apie tave, būtent todėl pasistenk nesikalbėti su jais.- Louis tarė vos atsisėdo šalia manęs užtrenkdamas dureles. Vyras sėdintis prie vairo pajudėjo iš vietos mums pradėjus važiuoti iš oro uosto.
- Kodėl? Turiu omenyje-
- Nenoriu, jog jie rastų būdų užgaulioti tave. Visi jau tikriausiai iškapstė tai, jog buvai psichologė, bet tai nublanko ir pasimiršo vos jie sužinojo, kad dirbai Elos striptizo klube. Tai jiems svarbiausia ir būtent taip jie galės mėginti tave pažeminti.- Louis tarė man pažvelgus į jį.
- Man nesvarbu ar jie įžeidinės mane.- sumurmėjau trukteldama pečiais ir nuleisdama rankas bei jas pasidėdama ant kojų.
- Tai nesvarbu, nes aš neketinu leisti jiems to daryti.- atsidusau žvilgsnį nukreipdama į langą. Per paskutiniuosius penkerius metus nekeliavau niekur būtent dėl nėštumo ir Džeimso atsiradimo mano gyvenime.
