'Louis Tomlinson
Greitai pakilau nuo lovos vos pastebėjęs rudaplaukę tarpduryje ir numečiau telefoną ant jos giliai įkvėpdamas ir stengdamasis nenukreipti žvilgsnio į jos nuogas kojas. Tai buvo sudėtinga, kai jas dengė tik trumpi šortai ir tai prilygo tam, jog jų nedengia niekas.
- Parodysiu tau kambarį, kuriame galėsi likti, kiek reikės.- paskutinius žodžius greitai pridėjau tikėdamasis, jog ji neketina ir vėl prieštarauti dėl savo pasilikimo čia. Neleisiu jai niekur išeiti net jeigu tai atsipirks jos neapykanta man.
Praėjau pro Velvet susiraukdamas dėl to kaip atokiai stengiausi laikytis nuo jos. Neturėčiau to daryti, bet negaliu elgtis kitaip. Nenoriu galvoti apie tai apie ką neturėčiau galvoti ypač, kai sužinojau ką ji išgyveno.
Priėjęs prie kambario dešinėje koridoriaus pusėje atidariau jo duris ir praleidau ją. Vos Velvet įėjo į vidų atsistojau tarpduryje suvokdamas, jog geriau liksiu čia negu eisiu į kambario vidų.
- Jeigu tau reikės kažko aš būsiu kambaryje arba svetainėje.- tariau daug labiau norėdamas tiesiog grįžti į miegamąjį, bet žinojau, jog negaliu to padaryti taip paprastai, kai turiu dar keletą nesutvarkytų reikalų, kurie reiškė bemiegę naktį.
- Ačiū.- ji menkai nusišypsojo man galint matyti kaip ji numeta aukštakulnius ant žemės ir nuleidžia žvilgsnį bei užkiša plaukų sruogą už ausies.
Užsičiaupiau vos prasižiojau, nes neturėjau nė menkiausios idėjos ką galėčiau pasakyti jai. Papurčiau galvą ir išėjau iš kambario po savęs uždarydamas duris.
Man reikia prakeiktai valdytis ir nustoti galvoti apie ją kol nepadariau to apie ką svajoju jau ganėtinai seniai.
'
- Alos tėvas be galo piktas. Mačiau jį šiandien ryte išvažiuodamas iš jo kontoros.- susiraukiau vos išgirdęs Markus žodžius bei atsirėmiau į spintelę virtuvėje.
- Kokio velnio tu buvai jo kontoroje?- paklausiau paimdamas puodelį su kava nuo baro. Buvo keista kavą gerti ne iš vienkartinio puodelio, nes buvau prie jos įpratęs. Tačiau dėl to, jog mano bute yra Velvet, kurios tikrai nepaliksiu vienos, nes nenoriu, jog ji išeitų, daviau sau laisvą dieną nuo darbo. Ir tai taip pat turi tą privalumą, jog galiausiai galėsiu atsipūsti nuo sąskaitų tvarkymo ir savo kabineto, kurio negaliu pakęsti.
Ji galės iš čia išeiti tik tuomet, kai sutvarkysiu reikalus su tuo kalės vaiku ir įsitikinsiu, jog jis net neketina prisiartinti prie jos ar pažvelgti į jos pusę. Neketinu leisti tam kartotis ypač, kai žinau ką jis daro. Arba bent įsivaizduoju, nes Velvet nieko man nesakė ar juolab pasakojo tik leido suprasti, jog ji kenčia nuo jo.
- Buvau pasikalbėti su juo ir už tave pasirašyti dokumentus, jog tu palieki Portugalijos ir Ispanijos bankus jam.- Markus balsas privertė sugrįžti iš savo minčių man pridėjus puodelį prie lūpų ir atsigėrus iš jo. Jo žodžiai priminė man tai, jog jis dirba su manimi ką buvau pamiršęs. Jis niekuomet nedaro nieko išskyrus sėdėjimą savo kabinete ir būtent todėl aš atlikau visą darbą. Ši laisva diena tapo dar geresnė žinant, jog tas idiotas pagaliau nuveiks ką nors ir suvoks ką man reikia daryti kiekvieną prakeiktą dieną.
- Pagaliau. Tikiuosi, jog Ala paliks mane ramybėje ir nebus įkyri buvusioji.- sumurmėjau atšlydamas nuo spintelės ir atsistodamas prie baro bei padėdamas puodelį ant jo. Atidariau ką tik atėjusį elektroninį laišką ir susiraukiau suvokdamas, jog tai dar kelios sąskaitos. Nekenčiau mėnesių pabaigos, kai visiems darbuotojams reikia mokėti algas, nes tai reiškia pinigų siuntimą į daugelį Europos šalių.- Tau reikia sutvarkyti Prahos sąskaitas ir nusiusti pinigus į šiaurės Europą.- tariau pats girdėdamas pašaipią gaidelę savo balso tone, nes suvokiau, jog jis tikriausiai net neįsivaizduoja kaip visa tai padaryti.
- Tavo sekretorė darbe?- jis paklausė priversdamas nusišypsoti ir užtrenkti kompiuterio ekraną. Neketinau atsidaryti jo iki rytojaus ryto, nes noriu pagaliau pamiršti visą tą mėšlą, su kuriuo tvarkausi kiekvieną dieną.
- Jeigu manęs nėra vadinasi jos taip pat.- tariau pažvelgdamas į laiptų pusę vos išgirdau žingsnius, kuriuo girdėjosi net jai einant per kilimą.- Tiesiog sutvarkyk tuos dokumentus ir sužinok ar Ela apsigalvojo dėl klubo pardavimo, nes aš ilgiau nelauksiu.- atitraukiau telefoną nuo ausies nelaukęs jo atsakymo ir baigiau pokalbį jį numesdamas ant stalo.
Apėjau barą susikryžiuodamas rankas ties krūtine vos pastebėjau kaip Velvet nusileidžia laiptais priversdama susiraukti. Ji dėvėjo tą prakeiktą trumpą, juodą suknelę, kuri man nepatiko, ir aukštakulnius, kurie pailgino jos kojas. Pirmą kartą jaučiausi nejaukiai nužiūrinėdamas merginą.
- Žinau, jog prieštarausi, bet man reikia grįžti.- Velvet balsas privertė pakelti akis ir pažvelgti į ją. Ji turėtų suprasti, jog aš neketinu jos išleisti. Tikrai ne po to ką sužinojau ir kai jis vis dar nesusidūrė su manimi.- Louis, tu neturi jokios teisės laikyti manęs-
- Aš turiu visas teises po to ką jis padarė tau.- nutraukiau ją stengdamasis valdyti savo kylantį balso toną. Nejaučiau neapykantos jai, bet mane erzino tai, jog net po to ką jis padarė jai, Velvet vis tiek nori grįžti pas jį. Tai kvaila ir ji elgiasi kvailai prašydama manęs to, nes jeigu reikės aš užrakinsiu ją čia, bet neišleisiu.
- Tu nieko nežinai-
- Aš žinau tai, jog jis mušė tave ir tai išduoda mėlynės ant tavo veido bei kūno. Man nereikia žinoti daugiau, jog norėčiau nudėti jį.- sumurmėjau atsidusdamas ir stengdamasis nusiraminti. Ant Alos galėdavau šaukti, parodydamas savo nepasitenkinimą, bet nenoriu taip elgtis su Velvet. Ji rūpi man daug labiau nei Ala kada nors rūpėjo.
Ir man reikėtų prakeiktai nustoti jas lyginti, nes Velvet geresnė už ją net jeigu beveik nepažįstu jos.
- Galbūt galime tiesiog baigti tai tuo, jog tu išleisi mane iš čia?- ji atsiduso priversdama susiraukti.
- Tu nori grįžti pas jį po to ką jis padarė?- paklausiau stebėdamas kaip ji menkai susiraukia ir papurto galvą. Vos jos plaukai pasitraukė nuo veido galėjau matyti mėlyną atspalvį įgavusią mėlynę ant jos skruosto. Tai privertė sukasti dantis suvokus, jog ji tiesiog tylėjo net tuomet, kai klausdavau kas blogai, nes jau tuomet supratau, kad jos gyvenime viskas nėra gerai. Ir dabar galiausiai sužinojau jos vienintelę problemų priežastį, kurią ketinu pašalinti.
- Aš nenoriu, bet mes turime Adamą ir-
- Tau nereikia jaudintis dėl to. Galiu viską sutvarkyti per daugiausiai pusvalandį ir jis neteks visų teisių į jį.- tariau nutraukdamas ją ir jos žodžius, kuriuos girdėjau jau vakar. Žinau, jog ji jaudinasi dėl savo sūnaus ir negalėjau prieštarauti jai dėl jo, nes nežinojau ką reiškia turėti sūnų ar dukrą. Nežinojau net ką reiškia turėti žmoną, nes Ala tokia netapo ir niekada netaps.
- Ne, aš turiu tai sutvarkyti pati. Tu negali kištis į tai, nes jau ganėtinai įsikišai į mano gyvenimą.- Velvet papurtė galvą priversdama mane susiraukti. Man nepatiko, kai ji tai sakė. Žinau, jog kišuosi į jos gyvenimą ganėtinai daug, bet ji rūpi man ir aš negaliu jos tiesiog palikti vienos su visomis problemomis, kurias ji turi. Niekada to nepadaryčiau.
- Tu man rūpi ir aš nepaliksiu to taip paprastai.- pažvelgiau į jos rudas akis ir pakėliau abi rankas delnus priglausdamas prie jos skruostų bei susiraukdamas vos paliečiau mėlynę ant vieno iš jų. Tikėjausi, jog jai neskauda, nes nenorėjau jos sužeisti dar labiau. Nežinau kaip kažkam iš viso galėtų kiltis mintis sužeisti ją.
- Tu net nepažįsti manęs pakankamai, Louis.- ji atsiduso, tačiau aš nieko nesakiau galiausiai pasiduodamas tam apie ką ilgai galvojau ir pasilenkdamas prie jos. Galėjau jausti kaip Velvet suima mano rankas, kurių delnai buvo ant jos skruostų, patraukdama jas vos priglaudžiau lūpas prie jos.
Man nespėjus sulaukti jos atsakymo buto durys garsiai atsivėrė ir aš jau žinojau, jog nudėsiu tą žmogų, kuris įžengė čia. Atsitraukiau nuo jos pažvelgdamas į durų pusę ir susiraukdamas, nes tikėjausi, jog tai bus Markus, kuris tiesiog nežino kaip atlikti savo darbą.
Tačiau tai buvo ne jis, o blondinė, kurią palikau vos vakar ir kuri žiūrėjo tiesiai į Velvet, kuri vis dar laikė vieną mano rankų.
○○○
