ᵥₑₗᵥₑₜ.

15.

'Velvet Odrea

Vietoje, į kurią Louis mane atsivežė, buvau ne pirmą kartą. Tačiau nepaisant to vis tiek jaučiausi nejaukiai, nes nebuvau pratusi prie tokios aplinkos. Jau nebe.

- Tavo sužadėtinė vis dar negrįžo?- paklausiau vos atsisegiau kelias palto sagas jausdamasi kiek nejaukiai, nes viskas ką dėvėjau po juo buvo klubo šokėjos apranga. Striptizo šokėjos. Klube atrodyti taip yra įprasta, tačiau šioje aplinkoje jaučiuosi ne kaip. Nes jis bus vienintelis, su kuriuo būsiu, jeigu jo sužadėtinės vis dar nėra.

- Ji grįš poryt manau. Bent jau taip ji sakė žinutėje, kurią paliko man.- Louis praėjo pro mane, tad rankas susikišusi į palto kišenes nusekiau jį. Viskas ką galėjau girdėti buvo mano aukštakulnių kulnų atsimušimas į parketą kol tai nutilo man sustojus svetainės pradžioje.- Nežinau kodėl aš atsivežiau tave čia. Žinau, jog tau čia nepatinka, nes tai supratau po tavo pastarojo apsilankymo, bet nežinojau jokios kitos vietos kur tave nusivežti.-  Louis sustojo prie dvivietės kreminės spalvos sofos, prieš kurią stovėjo žemas, stiklinis stalas. Pajutusi jo žvilgsnį įsmeigtą į save pakėliau akis jausdamasi kiek nejaukiai, nes buvau tikra, jog mano skruostai įgavo raudoną atspalvį. Jis negalėjo to matyti, manau, nes visą butą apšvietė blanki šviesa, kurią jis galėjo reguliuoti. 

- Viskas gerai. Man patinka čia, tiesiog tai ne mano aplinka.- tariau patrūkčiodama pečiais ir ištraukdama rankas iš kišenių bei sukabindama savo abiejų rankų pirštus.

- Turiu visko ko tu nori, tad gali prašyti bet ko.- Louis žodžiai privertė sutrikti. Jaučiausi nejaukiai vien būdama jo bute, kuriuo jis dalinosi su savo sužadėtine, tad tikrai nenorėjau prašyti kažko iš jo ir naudotis jo daiktais.

- Man nereikia nieko. Turiu omenyje vien dabar yra pirma nakties, tad po keleto valandų man reikės grįžti-

- Velvet, tau nereikia jaudintis. Kadangi rytoj manęs laukia darbas mes negalime gerti alkoholio, nes man taip pat reikės parvežti tave.- stebėjau kaip jis apeina sofą pasukdamas į dešinę, kai aš pažvelgiau ten pamatydama barą ir gigantišką virtuvę, su tikriausiai prabangiausia ir naujausia įranga. Nenoriu pagalvoti apie tai kiek visi šie daiktai verti kartu ir atskirai. Niekada negalėsiu suteikti sau to.

- Kodėl tu atsivežei mane čia? Nes kiek prisimenu tu ketinai duoti man priežastį nenustoti bendrauti su tavimi. Ir aš nesu tikra ar tai ir yra ta priežastis, nes jeigu tai yra.. man nerūpi pinigai, Louis.- tariau nejudėdama iš vietos, kad ir kaip norėjau sekti jį. Man patiko būti šalia jo ir aš nekenčiau to. Negaliu jausti jam nieko net prakeiktų draugiškų jausmų, nes vos išsiduosiu, Džeimsas padarys taip, jog daugiau niekada gyvenime nebenorėčiau kalbėti su jokiu kitu vyru arba bent pažvelgti į kitus.

- Tai ne dėl pinigų, Velvet.- galėjau jausti kaip mano oda pašiurpsta vos jis ištarė mano vardą. Būtent tai ir yra priežastis kodėl neturėjau važiuoti čia ir baigti visa tai tame koridoriuje. Kažkuria didele dalimi gailiuosi to nepadariusi, tačiau taip pat žinau, jog negalėjau pasielgti kitaip. Neturėjau jokio pasirinkimo. Vien buvimas šalia jo verčia priimti neteisingus sprendimus, kurie pakenks man. Stipriai pakenks.- Tiesiog norėjau pasikalbėti su tavimi ir papasakoti kas iš tiesų blogai tarp manęs ir Alos ir galbūt išpešti kažką iš tavęs. Norėčiau išgirsti kažką apie tavo gyvenimą.

- Aš sakiau, jog neketinu atskleisti savo gyvenimo detalių, Louis. Tai nėra mūsų susiti-

- Tu sakei man, jog nebesi psichologė. Tad kodėl viso psichologinio reikalo nepavertus į paprastus draugiškus susitikimus?- pakreipiau galvą į jo pusę pilnai pasukdama ir kūną. 

- Mes nesame draugai.- menkai nusijuokiau nedrąsiai žengdama kelis žingsnius link jo virtuvės link kur galėjau matyti Louis ir iš kur sklido jo balsas. Vien žvelgimas į jį ir jo jutimas šalia verčia mane verstis taip kaip Džeimsas neprivertė manęs pasijusti jau seniai. Jis neprivertė manęs jausti nieko išskyrus pasišlykštėjimą ir skausmą. Fizinį ir psichologinį.