'Velvet Odrea
- Dabar mes nuvažiuosime į tavo namus. Važiuojant ten tu paskambinsi kažkam kas galėtų prižiūrėti tavo sūnų. Per savaitę sutvarkysiu visus tavo reikalus ir tuomet tu būsi laisva.- girdėjau Louis balsą už vonios durų, kai užsidėjau jo duotą suknelę. Nežinojau iš kur jis gavo ją, bet buvau tikra, jog ji Alos. Tai galėjau suprasti iš to kokia trumpa ji buvo, tačiau tuo pačiu ji atrodė prabangi.
- Esu tikra, jog su šia suknele atrodysiu tokia pati kekšė kaip ir su šokėjos drabužiais.- tariau kiek garsiau, jog jis tai girdėtų. Apsiavusi tuos pačius aukštakulnius, kurie vertė mano kojas linkti, dėl to kaip pavargau nuo jų, atsitiesiau. Kad ir kaip nenorėjau menkai džiaugiausi, jog grįšiu į butą, kuriame gyvenau su Džeimsu. Po to kai Louis įtikino mane, jog jo ten nėra nusprendžiau patikėti juo. Tikiu, jog jis galėjo padaryti kažką tokio kas priverstų Džeimsą atsidurti ligoninėje.
- Tu nesi kekšė, Velvet.- jo balsas nebebuvo toks garsus ir buvau beveik tikra, jog jis buvo kambaryje priešais.
Nieko neatsakiau atidarydama vonios duris ir išeidama iš jos. Uždariusi po savęs ir išjungusi šviesą perbraukiau per trumpą ir lygią medžiagą atsitiesdama ir keliais žingsniais priartėdama prie kambario durų.
Sustojau jų tarpduryje nenorėdama eiti į vidų, nes vis dar nesu buvusi jo kambaryje vien dėl to, jog jis jo. Jaučiau kaip mano akys išsiplečia, o lūpos prasiveria, kai viena ranka suspaudžiau suknelės kraštą nuleisdama žvilgsnį vos pastebėjau jį kambario viduje vien su juodais džinsais. Jaučiausi nejaukiai dėl savo spoksojimo ir tai išdavė mano kaistantys skruostai, bet net nenorėdama to nevalingai pakėliau galvą stebėdama kaip jis atidaro spintos duris ir išsitraukia baltą medžiagą.
Kelis kartus sumirksėjau nusukdama žvilgsnį ir nusisukdama nuo kambario bei nugara atsiremdama į sieną prie jo. Giliai įkvėpiau jausdamasi dar nejaukiai vos suvokiau, kad jis galėjo jausti mano žvilgsnį. Jeigu aš jaučiu, kai jis žvelgia į mane esu tikra jis gali daryti tą patį.
Nieko nesakiau vos Louis išėjo iš kambario, bet vietoj to, jog nueitų koridoriumi link laiptų jis priėjo prie manęs atsistodamas priešais.
Nemaniau, jog jis turi tatuiruočių ant krūtinės, nes per marškinėlius jų nesimatė. Nesitikėjau, jog kažkada sužinosiu apie jų egzistavimą, bet padariau tai ir tai vertė jaustis nejaukiai. Dar nejaukiau buvo tuomet, kai jaučiau jo žvilgsnį įsmeigtą į save. Būtent tą akimirką suvokiau kokia žema prieš jį esu net dėvėdama aukštakulnius paaukštintu padu.
- Manau mums reikėtų važiuoti.- tariau delnus menkai patrindama į suknelės medžiagą ir jausdama kaip jie prakaituoja jaučiant ir matant kaip jis prieina prie manęs. Gailėjausi, jog atsistojau prie šios sienos. Turėjau tiesiog išeiti iš šio koridoriaus ir palaukti jo svetainėje arba prie durų. Nemėgau būti tokiose nemaloniose situacijose ypač, kai jų kaltininkas buvo Louis.
- Mes niekur neskubame. Jis vis dar guli prie klubo arba ligoninės lovoje, tad tau nereikia jaudintis.- Louis tarė man pažvelgus į jo mėlynas akis iš arti vos jis įrėmė vieną ranką į sieną prie pat mano galvos ir žvelgė į mane iš viršaus.
- Tačiau-,- man nepavyko pasakyti kažko kas būtų dar vienas mėginimas priversti jį atsitraukti vos Louis pasilenkė ir prispaudė savo lūpas prie mano.
Žinojau, jog dabar negaliu tiesiog atstumti jo, kai vos vakar pati pabučiavau jį. Ir todėl, nes aš norėjau to. Net jeigu mėginau atsitraukti norėjau to, kad ir kaip blogai tai buvo. Su Džeimsu išsiskyriau prieš daugiausiai tris dienas, o dabar Louis mane bučiuoja spausdamas mano kūną prie sienos savo bute. Galėjau jausti kaip jo abi rankos apsiveja mano liemenį, kas buvo neįprasta, tačiau tuo pačiu malonu, ir prisitraukia mane arčiau. Pakėliau rankas jomis apsivydama jo kaklą ir priversdama jį pasilenkti. Neprisimenu kada paskutinį kartą jaučiausi taip keistai ir tuo pačiu gerai kaip tą momentą, kai Louis rankos leidosi žemyn mano klubais, užpakaliu ir sustojo ties šlaunimis jam pakėlus mane ir privertus kojomis apsivyti jo liemenį. Jis kiek pakėlė mane, tad šįkart buvau aukščiau nei jis. Tačiau tai nebuvo blogai vos jo lūpos atsitraukė nuo mano ir nusileido prie mano žandikaulio jam palikus drėgnus bučinius. Jis leidosi žemyn iki mano kaklo, kai pajutau jo dantis sukandant jo odą kas privertė užmerkti akis, atlošti galvą tiek kiek leido sieną už manęs ir leisti pro lūpas išsprūsti dejonei, kurios nesistengiau suvaldyti. Žinojau, jog suknelė, kurią dėvėjau yra visiškai pasikėlusi, ką supratau iš to, jog Louis rankos laikė mano nuogas šlaunis, kas siuntė malonų jausmą mano stuburu žemyn. Neprisimenu kada paskutinį kartą jaučiausi taip. Pajutusi kaip Louis lūpos nusileidžia prie mano raktikaulio, atitraukiau rankas, kurios iki šiol buvo ant jo kaklo, ir suėmiau jo skruostus prisitraukdama jį prie savęs ir prispausdama lūpas prie jo.
