'Velvet Odrea
Jaučiausi nejaukiai jausdama blondinės žvilgsnį įsmeigtą į save. Galėjau jausti kaip jis kiek atsitraukia nuo manęs ir nusileidžia ties mūsų rankomis. Ketinau greitai atleisti Louis ranką, kurią laikiau, bet jis neleido to padaryti kas privertė sutrikti. Jaučiau kaip jis supina mūsų rankų pirštus kas privertė odą pašiurpti ir tai buvo malonu. Jis vienintelis galėjo priversti mane jaustis taip maloniai ir aš neturėjau nė menkiausios idėjos kodėl. Nežinojau kodėl jis kitoks.
- Ko tau čia?- Louis balso tonas nebuvo malonus jam pažvelgus į Alą, kuri buvo susiraukusi. Pagal jo pasakojimus supratau, jog ji visiškai nesirūpina dėl jo ir nejaučia nieko, tačiau iš jos žvilgsnio galiu suprasti visiškai kitaip. Ji jaučia jam kažką ir tai sako pavydas jos akyse, kuris privertė mane pajusti kaltę. Jaučiuosi taip lyg išskyriau juos. Jeigu ne aš netikėtai pasirodžiusi Louis gyvenime jie vis dar būtų kartu.
- Vakar sakiau, jog ateisiu pasiimti likusių daiktų.- ji tarė galiausiai visiškai nukreipdama žvilgsnį nuo manęs kas privertė lengviau atsidusti, nes jis buvo tikrai nemalonus.
- Tuomet būtent tai ir padaryk, o ne prakeiktai stovėk čia.- nežinau dėl kokios priežasties man nepatiko, jog Louis taip nemaloniai kalbėjo su ja. Jis neturėtų taip elgtis, ypač kai ji išsiskyrė su juo be jokių kivirčų ir skandalų.
Stebėjau kaip ji pavarto savo akis ir pradeda eiti link laiptų. Laikiau akis nuleistas žvelgdama į grindis ir į aukštus aukštakulnius, kuriuos avėjau. Tikrai atrodžiau kaip kekšė ir jos žvilgsnis, kuriuo ji žvelgė į mane vos įėjusi, patvirtino tai. Nenustebdžiau net jeigu laikraščių, kuriuose pasirodys nuotraukos, kuriose Louis mane bučiuoja, antraštėse švies žodžiai, jog aš tik eilinė kekšė iš striptizo klubo.
- Tavo sužadėtinė yra dar viena priežastis kodėl aš turiu išeiti iš čia.- tariau vos išgirdusi kaip miegamojo durys užsitrenkia. Tai turėjo būti miegamasis, nes ten ji turėtų laikyti savo daiktus.
- Prašau, tiesiog nekalbėk apie savo išėjimą, nes tu to nepadarysi. Ir Ala nebėra mano sužadėtinė ji tiesiog buvusioji. Dabar mes galime pasikalbėti apie šios ir ateinančios dienų planus.
- Kodėl tu pabučiavai mane?- paklausiau tikėdamasi sulaukti atsakymo. Man reikėjo žinoti svarią priežastį kodėl jis taip elgiasi, nes jeigu jis jos neturi tuomet neketinu leisti jam taip elgtis toliau. Nenoriu būti trumpas prasiblaškymas, kuris greitai dings, ir galiausiai aš liksiu su Džeimsu, kuris ilgai netvėręs pabaigs mano gyvenimą. Jis mėgaujasi tuo, jog man skauda. Esu tikra, jog jam tai teikia malonumą.
- Aš norėjau to, tad galiausiai padariau tai, Norėjau to, kai atvykau į klubą, kai parsivežiau tave čia, kai tu pasirodei mano tarpduryje, kai palydėjau tave iki kambario norėjau to kai ką tik nusileidai laiptais ir galiausiai padariau tai. Nesigailiu to, jog sutikau tave, suvokiau, jog turint kažką tokio kaip tu savo gyvenime man reikia nieko tokio kaip Ala ir nesigailiu to, jog ištraukiau tave iš ten. Tu nusipelnei daug, Velvet. Daug daugiau nei turi ir aš noriu tau suteikti tai, net jeigu tave pažįstu taip trumpai.- stebėjau Louis jam sakant tokius žodžius kurių per penkerius metus nė karto neišgirdau iš Džeimso. Jis kalbėdavo šia, jausmų ir rūpesčio tema, bet nepaisant to jis niekada nesakė man tokių dalykų. Jis niekuomet tiesiogiai nepasakė, kad myli mane ar, jog aš rūpiu jam. To nesupratau ir iš jo veiksmų.
- Graži kalba, Louis. Gaila, jog ji tėra kekšė, kuriai rūpi pasidulkinti su tavimi ir gauti pinigų.- užsimerkiau nuleisdama akis vos Louis atsitraukė nuo manęs pasigirdus Alos balsui. Kas jeigu dėl to, jog aš nieko neatsakiau jis pritars jai?
Giliai įkvėpiau prieš pakeldama akis ir pažvelgdama į Louis, kuris šįkart žvelgė ne į mane, o į Alą, kuri tikriausiai buvo už manęs. Nes būtent ten jo žvilgsnis huvo nukreiptas.
- Man keista kaip aš ankščiau nesupratau to.- jaučiau kaip kvėpavimas užstringa gerklėje išgirdus jo žodžius. Tikėjausi, jog jie nepatvirtins mano spėjimo.- Tu esi kekšė, kuriai reikia mano pinigų. Ir tu dulkinaisi su Markus, tiesa? Nes tai pateisintų tai, kad jis nuolat tave gina.- jaučiausi nereikalinga jam kalbant apie jų santykius. Ir nepaisant to kokie blogi jie buvo aš kalta, nes iš esmės išardžiau juos. Bet pasirodydama jo gyvenime nesitikėjau, jog mes galiausiai atsidursime tokioje situacijoje kokioje esame dabar.
- Tikiuosi, jog kai ji paliks tave gavusi ko norėjo sulauaksiu tavo skambučio ir galėsiu išmesti tave kaip šiukšlę kaip tu pasielgei su manimi.- dantimis sukandau apatinę lūpą ir nuleidau galvą girdėdama blondinės aukštakulnių garsus jai praeinant pro mane ir nueinant prie buto durų. Dabar norėjau tiesiog dingti pro tas duris, jog galėčiau atsikvėpti po visko. Nežinau ką padaryčiau, jog man nereikėtų būti tokioje situacijoje.
- Vakare važiuosime į klubą, bet tai nereiškia, jog tu dirbsi.- Louis žodžiai privertė suvokti, jog jis net neketina kalbėti apie tia kas įvyko čia. Ir tai buvo gerai, nes aš nenorėjau prisiminti tų nemalonių jausmų ir emocijų, kurias jaučiau tą akimirką.
- Man reikia pinigų, nes jeigu aš turėsiu Adamą mums reikės kažkur gyventi-
- Tu gyvensi čia. Nenoriu, jog būtum viena bent tau tol kol nesutvarkiau visų reikalų.- susiraukiau pažvelgdama į jį. To buvo per daug. Neketinau gyventi pas jį, nes tai verčia mane jaustis blogai. Jis jau padėjo man ir tai būtų per daug. Nenoriu tapti jam našta.- Tai bus laikina, Velvet.- jis atsiduso vos sutiko mano akis.
- Ne. Nebūsiu našta tau ir ilgiausiai čia liksiu iki šio vakaro. Tuomet neketinu nė kelti kojos į šį butą, nes tai yra tavo namai ir aš nenoriu jaustis čia nelaukiama.- papurčiau galvą rankas susikryžiuodama ties krūtine.
- Tu esi laukiama čia, nes man patinka, kai esi čia. Rytoj ryte tu paskambinsi kažkam iš savo artimųjų, kurie galėtų daugiausiai savaitei prižiūrėti tavo sūnų, ir per tą laiką aš sutvarkysiu tavo gyvenimą. O po to jeigu norėsi tu galėsi atsitraukti nuo manęs ir liepti man nebesirodyti tavo gyvenime.- Louis priėjo žingsniu arčiau manęs, nes iki šiol jis stovėjo ganėtinai toli. Jo artumas vertė jaustis nejaukiai ir man tai nepatiko. Tačiau tai buvo daug geresnis jausmas negu baimė kurią jausdavau Džeimsui prisiartinus prie manęs.
- Kodėl tu padedi man? Nepadariau nieko, jog nusipelnyčiau to.- atsidusau tikėdamasi, jog jo atsakymas nebus paprastas nežinau, kuris vėl privers mane prisigalvoti įvairių dalykų, kurie nėra geri. Pasitikėti žmonėmis yra sudėtinga net jeigu tas žmogus yra Louis.
- Nes tu man padėjai suprasti kokią kalę ketinau vesti ir atvėrei akis. Supratau, jog savo gyvenime man reikia tokio žmogaus kaip tu.
○○○
