'Velvet Odrea
Tylėjau. Atrodo, jog tai vienintelis dalykas, kurį galėjau daryti tą akimirką. Nežinojau ką sakyti ir net kaip sudėlioti sakinį. Nenorėjau kalbėti, nes nežinojau kas išsprūs pro mano lūpas.
Ar tai bus žodžiai paveikti šoko, kurį jaučiu dėl jo poelgio, net jeigu taip pasielgdamas jis buvo girtas, ar liūdesio dėl to, kad naiviai tikėjausi kažko daugiau iš mūsų. Iš jo, nes nėra jokių mūsų. Niekuomet nebuvo.
- Velvet, pasakyk kažką. Nes tylėdama verti mane jaustis dar blogiau.- nusukau žvilgsnį į langą trumpam užmerkdama akis ir tokiu būdu mėgindama nusiraminti. Neturėčiau jausti gumulo gerklėje, kuris susidarė dėl ašarų, kurios grasina ir ketina išsiveržti. Nenoriu verkti dėl tokio dalyko parodydama kokia kvaila iš tiesų esu. Neturėjau svajoti ir galvoti apie jį šalia savęs, kai mes net neišsiaiškinome savo santykių. Ir nepadarysime to, nes nėra jokių santykių. Neturėčiau net galvoti apie tai dabar.
- Tu neturi jaustis blogai. Tiesiog tikiuosi, jog leisi pasiimti savo daiktus.- tariau nepažvelgdama į jį, nes žinojau, kad dėl kažkokios priežasties, kurios nesuprantu, viskas pasibaigs mano ašaromis. Negaliu pakęsti to kokia silpna kartais esu. Ir tai kartojasi vis dažniau, tad tikriausiai to priežastis yra mano griūvantis gyvenimas ir mano nuolatinės svajonės, jog viskas yra gerai. Nes kai tik taip atrodo, viskas griūna.
- Net negalvok apie tai. Neketinu leisti tau išeiti.- Louis tarė man pažvelgus į priekį ir kelis kartus tankiai sumirksėjus. Galėjau matyti kaip įsitempia jo ranka jam stipriau suspaudus vairą, tačiau tai vis tiek neprivertė pažvelgti į jį. Neketinau to daryti.
- Aš neišeisiu. Gyvensiu klube ir dingsiu iš ten vos uždirbsiu pakankamai pinigų.- tikėjausi, jog tai ištarti bus daug sunkiau, bet tai nebuvo. Mano balsas nedrebėjo net jeigu jaučiau gumulą gerklėje. Galbūt tam padėjo suvokimas ir pripažinimas, kad neturėjau nieko tikėtis iš viso to. Jam tai nereiškė nieko, nes galiausiai jis vis tiek baigia su Ala. Su ta, su kuria turėtų būti iš tiesų.
-Tu neišeisi nei į klubą, nei kur kitur. Neketinu leisti tau gyventi ten, kai gali gyventi su manimi-
- Man nesvarbi mano gyvenama vieta tik jeigu ten nebus tavęs. Nenoriu gyventi su tavimi, Louis.- rankas susikryžiavau ties krūtine pajutusi kaip gumulas gerklėje kiek sumažėjo ir tik dėl menko pykčio, kurį pajaučiau. Jis neturi jokios tiesės laikyti manęs savo bute, ypač kai aš to nenoriu.
- Aš buvau girtas.- jis tarė man pavarčius akis ir susitelkus į vaizdą pro langą. Gatvė, kuria važiavome, buvo pažįstama ir tai reiškė, jog netoliese yra jo butas. Žinojau, jog gyventi klube man tikrai nepatiks, tačiau tai bus geriau nei gyventi su juo po to, kai net negaliu pažvelgti į jį.
- Tai nesvarbu. Aš tiesiog noriu išsikraustyti.- atsidusau galiausiai suvokdama, kad ašaros, kurios norėjo išsiveržti iki šiol, neketina to padaryti.
- Jeigu tai nesvarbu kodėl tuomet?- jo klausimas privertė užsimerkti suvokus, jog net ir nenorint turėsiu prisipažinti, kad tikėjausi kažko daugiau kas buvo kvaila. Nebesitikiu to vos išgirdau ką jis padarė. Nekaltinu jo, nes tai aš išskyriau juos. Turėjau tikėtis, kad visa tai netrūks ilgai.
- Nes aš tikėjausi, kad viskas kas įvyko prieš tau išvykstant reiškė kažką.- tariau nuleisdama rankas ir jas padėdama ant savo kojų.
- Tai reiškė-
- Bet dabar suvokiau, kad aš tiesiog išskyriau jus ir, jog tu visada mylėjai ją. Negali paneigti to, Louis.- atsidusau nutraukdama jį bei tai ką jis norėjo pasakyti. Galbūt norėjau tai išgirsti, bet buvau tikra, kad nenoriu jaustis dar blogiau nei jaučiuosi dabar.
- Galiu tai paneigti, nes nejaučiu jai nieko. Aš buvau girtas ir nežinojau ką darau-
- Aš nenoriu apie tai kalbėti. Mūsų nesieja niekas, tad tai nėra svarbu. Tiesiog pasiimsiu savo daiktus.- suėmiau mašinos durelių rankenėlę ir truktelėjau ją į savo pusę išlipdama. Užtrenkusi jas po savęs pradėjau eiti link pastato nelaukdama Louis, nes galėjau jausti gumulą ir vėl susidarant gerklėje dėl to, kad iš tiesų suvokiau, kad visa tai tiesiog baigta. Nes būtent po kelių akimirkų aš dingsiu iš jo gyvenimo ir visa tai bus baigta visam laikui. Man teks tiesiog pamiršti visa tai kas įvyko ir tikėtis, jog nepasimaišysiu Džeimso kelyje ir jis paliks mane, nes viena tikrai negalėsiu priversti jo dingti iš savo gyvenimo. Nenoriu sugrįžti prie to kur mes buvome. Kur buvau aš.
Nes net su prakeiktu Džeimsu galiu drąsiai teigti, jog nepaisant visko mes vis tiek buvome kartu. Ir tuo tarpu, kai su Louis jaučiausi taip kaip nesijaučiau su niekuo prieš tai, mes esame niekas.
Įėjusi į pastato vidų nuėjau prie laiptų pradėdama jais kilti ir iš švarko kišenės išsitraukdama kelis raktus, kurie buvo čia. Vienas buvo nuo buto, kuriame gyvenau su Džeimsu, nes negalėjau to išmesti nesvarbu kas nutiko, sekantis nuo klubo kambario, kuriame pasirodo praleisiu daugiau laiko nuo šiol, ir paskutinysis buvo nuo jo buto. Louis manė, jog gera mintis duoti jį man, bet tai buvo bloga idėja, nes aš neketinu jo naudoti. Tai bus pirmasis ir paskutinis kartas.
Teko kilti ganėtinai aukštai kol galiausiai pasiekiau aukštą, kurio man reikėjo ir priėjau prie buvo durų. Apverčiau raktą kelis kartus kol galiausiai įkišau jį į spyną ir pasukau atrakindama duris.
Įėjusi į vidų pajutau šaltį dėl to, jog jau kelias dienas niekas čia nesilankė, o langas virtuvėje tikriausiai buvo atviras. Suspaudusi raktą nuėjau į svetainę pereidama ją ir užkildama keliais laiptais. Pasiekusi svečių kambarį įėjau į vidų tiesiog pasiimdama krepšį, kuris gulėjo netoli durų ir nebuvo net atitrauktas. Likę mano daiktai buvo klube, tad nesijaudinau dėl jų.
Vos išėjau iš kambario galėjau girdėti kaip buto durys užsidaro.
- Nežinau kaip priversti tave likti, bet jeigu tu leisi man paaiškinti-
- Tu nepriversi manęs likti. Ir man nereikia, jog tu aiškintumeisi man. Aš tiesiog noriu baigti tai.- papurčiau galvą sustodama vos nusileidau keliais kilimu padengtais laiptais.
- Tu nori to ar jautiesi lyg privalėtum tai padaryti?- Louis sustojo netoli manęs sofos gale ranka perbraukdamas per nuo vėjo susitaršiusius plaukus man nusukus žvilgsnį ir pradėjus eiti. Negalėjau likti čia daugiau bijodama, jog galiausiai ašaros išsiverš. Jausčiausi dar labiau apgailėtina, jeigu verkčiau dėl tokio dalyko ir ypač jo akivaizdoje.
- Kai tau reikės pagalbos paskambink man. Aš būsiu šalia.- tariau praeidama pro jį ir sustodama vos suvokiau kaip žodžiai iš mano lūpų nuskambėjo.- Tačiau tik kaip psichologė.
○○○
