'Velvet Odrea
- Tu jautiesi gerai?- Agata paklausė vos atsisėdau ant kėdės kambaryje, kuris priklausė man, ir rankomis pasirėmiau į stalą. Tikrai nesijaučiau gerai. Neįsivaizduoju kaip kažkas galėtų jaustis gerai tokioje situacijoje.
Turėjau jį atstumti ir trenkusi jam nueiti. Neturėčiau atsakyti jam tuo pačiu, nes tai man kainuos gyvybę. Džeimsas nudės mane ypač jeigu pamatys nuotraukas ką tikrai padarys. Esu tikra, jog jau rytoj ryte jos bus pirmajame laikraščio puslapyje. Ir tuomet man bus galas.
- Jis pabučiavo mane.- tariau atsidusdama ir delnais perbraukdama per veidą. Bijojau to kas laukia manęs ir žinau, jog šiąnakt tikrai negrįšiu namo. Jis pamatys, jog kažkas blogai. Nežinau kaip, bet tai Džeimsas supranta iš mano veido. Negalėsiu išsisukti, o pasakyti jam viską man pritrūks drąsos. Tad už tylėjimą gausiu keletą smūgių taip pat.
Visais atvejais viskas baigsis blogai.
- Tai gerai. Turiu omenyje tu patinki jam.- Agata tarė, kai aš galiausiai pakėliau akis pažvelgdama į ją.- Kodėl tu verki?
- Aš turiu vaikiną.- sumurmėjau stebėdama kaip jos žvilgsnis nukrypsta į mano skruostą jos lūpoms prasivėrus.
- Turi omenyje jis-
- Jis nudės mane. Žinau, jog jis gali tai padaryti ir nejausti jokio kaltės jausmo.- tariau net jeigu ir žinojau, jog tikriausiai paskui to pasigailėsiu. Nes aš neturėčiau niekam sakyti apie tai ką Džeimsas daro man ir koks jis yra iš tiesų. Jeigu ne Adamas tuomet seniai būčiau dingusi iš jo gyvenimo.
Net jeigu jis nenorėtų manęs paleisti.
- Tu turi pasakyti kažkam. Turiu omenyje klube mes turime Elą, kuri gali viską sutvarkyti žodžiais, ir taip pat Skotą su kitais apsauginiais.- stebėjau kaip Agata atsisėda ant sofos, kai rankomis perbraukiau per skruostus nuvalydama ašaras nuo jų. Neprisimenu kada paskutinį verkiau dėl Džeimso kaltės. Jis nebeverčia manęs verkti, nes jo veiksmai nebestebina manęs ir nesužeidžia emociškai. Jis tiesiog palieka mėlynes ant mano kūno ir verčia pajusti fizinį skausmą.
- Tai nepadės. Jis sužinos viską ir už Louis poelgį kentėsiu aš.- tariau atsidusdama ir pažvelgdama į duris vos jos atsivėrė. Pastebėjusi asmenį tarpduryje pakilau nuo kėdės prieidama prie jo ir viena ranka pastumdama atgal bei priversdama išeiti iš kambario į koridorių.
- Velvet, aš atsip-,- neleidau jam pabaigti pakeldama ranką ir trenkdama jam bei jausdama kaip suskausta mano delnas. Neprisimenu kada paskutinį kartą kažkam trenkiau ir ar apskritai esu tai dariusi. Nes nežinau ar kada nors išdrįsau trenkti Džeimsui pasipriešindama jam.- Vel-
- Tiesiog nešdinkis. Aš nebenoriu matyti tavęs, girdėti kažko apie tave ir nenoriu, jog kištumeisi į mano gyvenimą griaudamas jį.- tariau atsitraukdama nuo jo ir grįždama atgal į kambarį. Giliai įkvėpiau stengdamasi suvaldyti ašaras, kurios susidarė akyse suvokus, jog jis kaltas dėl to ką Džeimsas padarys man vos nepasakysiu jam tiesos ir ką jis padarys man vos pamatys nuotraukas laikraštyje.
Atsirėmiau į stalą nuleisdama galvą.
- Tu turi pasakyti jam, o ne atstumti jį, Velvet.- Agata tarė priversdama pakelti akis pažvelgiant į ją.
- Ne.- papurčiau galvą ranka perbraukdama per plaukus ir atsidusdama. Bijojau, jog jis pasirodys čia net jeigu žinau, jog vienu ar kitu atveju aš vis tiek susidursiu su juo. Negalėsiu to išvengti.- Ir tu negali jam pasakyti nieko. Prašau, Agata.
- Nepasakyti ko?- nepakėliau akių išgirdusi jo balsą.
- Sakiau tau nešdintis iš čia.- tariau žinodama, jog jis viską girdės. Vakaras jau buvo prasidėjęs ir šiame koridoriuje nebuvo nieko išskyrus mus, nes visos šokėjos arba šoko, arba dirbo. Daryčiau tą patį jeigu nebijočiau išeiti iš šio kambario.
