'Velvet Odrea
Sofa klube nebuvo tokia patogi kaip lova Louis namuose, tačiau negalėjau dėl to prieštarauti kadangi ji nebuvo skirta miegui. Jaučiausi keistai pabudusi ne jo bute ir vietoj sėdėjimo jo virtuvėje eidama prie baro.
- Visi virtuvėje už šių durų.- barmenas, su kuriuo ankščiau niekuomet nebendravau, parodė į duris baro gale kitoje pusėje nei laiptai į antrą aukštą. Maniau, jog ten yra personalo tuoletas, tačiau klydau.
Linktelėjusi jam nuėjau už baro praeidama pro jį bei nueidama prie durų. Atidariusi jas įėjau į šviesią patalpą, kurioje atvirkščiai nei didžiojoje klubo dalyje grindys nebuvo padengtos kilimu.
- Atrodo, jog aš ne vienintelė įpratusi atsikelti anksti.- išgirdusi Elos balsą pasukau į kairę pusę pastebėdama ganėtinai didelį ir apvalų stalą bei ją sėdinčią prie jo.
- Aš įpratusi nemiegoti iš viso.- sumurmėjau prieidama prie jo bei atsisėsdama.
- Leo paruošė pusryčius ir netrukus pats pasirodys čia.- Ela apsisuko paimdama vieną iš daugelio lėkščių nuo spintelės bei vos atsisukusi padėjo ją prieš mane.- Aš nemoku gaminti todėl jis tai daro.- ji truktelėjo pečiais savo šviesius plaukus permesdama per petį.
- Kas yra Leo?- paklausiau numanydama, jog tikriausiai jis bus barmenas, bet nebuvau tikra dėl to.
- Jis barmenas. Ir jis jau čia.- paskutinius žodžius ji pridėjo vos durys atsivėrė.
- Šiandien vakare manęs laukia pasimatymas, tad tau teks pakviesti Džošą.- brunetas tarė praeidamas pro mane ir nueidamas prie spintelės. Jis pasiėmė vieną lėkštę atsisėsdamas man iš dešinės bei giliai įkvėpdamas.
- Tai vėl Denas?- Ela paklausė man susiraukus vos suvokiau, kad ji ištarė vaikino vardą. Tai leido suprasti, kad vaikinas šalia manęs eis į pasimatymą su vaikinu. Man nerūpėjo jo orientacija, tačiau nebūčiau pamaniusi, jog jis domisi vaikinais.
- Taip. Jis labai mielas ir esu tikras, kad neilgai trukus paprašys manęs būti jo vaikinu.- jis tarė man nusprendus neįsitraukti į šį pokalbį. Vietoj to pasiėmiau šakutę ir atsignybiau omleto kraštą jį pasmeigdama ir įsidėdama į burną. Nebuvau alkana, nes nebuvau pratusi valgyti, tačiau vis tiek ketinau tai padaryti. Nenorėjau badauti kaip tai darydavau ankščiau.
- Aš Leonardas.- vaikinas ištiesė man ranką, tad kilstelėjau akis nuo lėkštės suvokdama, kad jis nori susipažinti.
- Velvet.- tariau padėdama šakutę bei paspausdama jo ranką.
- Taigi.. tu esi su bosu?- jis paklausė man galint girdėti kaip Ela atsitraukia nuo stalo su kėde. Tai privertė pažvelgti į ją ir stebėti kaip ji atsistoja.
- Man reikia eiti susisiekti su Džošu. Kitaip Agata turės dirbti už baro šiąnakt.- ji tarė paaiškindama savo išėjimo priežastį. Stebėjau kaip ji nueina prie durų, pro kurias visai neseniai įėjau ir aš, išeidama. Durims užsitrenkus sutelkiau savo dėmesį į vaikiną, kuris vis dar laukė mano atsakymo.
- Ne, jis tiesiog...- atsidusau suvokusi, kad vis dar nenutuokiu kas mes esame. Turime tai išsiaiškinti kuo greičiau, nes nenoriu neturėti atsakymo į šį klausimą.-...padeda man.- pridėjau atsidusdama ir vėl.
- Jis nėra malonus žmogus, tiesa?- brunetas suprunkštė išsitraukdamas keturkampę dėžutę iš juodų, siaurų džinsų kišenės ir ištraukė vieną baltą pagaliuką. Susiraukiau stebėdama kaip jis įsideda jį tarp lūpų ir prisidega. Mano veide atsirado dar didesnis susiraukimas vos jis išpūtė dūmus ir jų kvapas palietė bei sudirgino mano nosį. Patalpoje jų kvapas kitoks nei lauke.
- Nori?- jis paklausė ištiesdamas man cigaretę. Vos supratusi ką jis pasiūlė greitai papurčiau galvą. Nenorėjau nuodyti savo kūno tokiais nuodais.- Nagi, viskam yra pirmas kartas.- Leo nusijuokė man atsidusus ir paprieštaravus savo protui, kuris primygtinai draudė tai padaryti.
Paėmusi cigaretę įsidėjau ją tarp lūpų ir įtraukiau dūmų. Vos pajutusi juos užpildant mano plaučius atitraukiau ją atsikosėdama ir ranką pridėdama prie krūtinės, kuri perštėjo.
- Nesijaudink, po keleto kartų įprasi. Tiesiog stenkis, jog dūmai patektų čia.- jis parodė į savo krūtinę man linktelėjus ir cigaretę prie lūpų pridėjus ir vėl.
'Louis Tomlinson
- Kokio velnio tu nepaleidi telefono iš rankų?- Markus paklausė vos patraukiau telefoną nuo ausies ir atsidusau baigdamas skambutį, kuris buvo vienas iš keleto dešimčių per pastarąją valandą.
- Velvet neatsiliepia į mano skambučius.- sumurmėjau ganėtinai suerzintas dėl jos savotiško ignoravimo. Galbūt ji negirdėjo, nes klube niekada nebūna ramu. Arba ji nusprendė mane ignoruoti, nes pyko dėl to, kad nepasakiau kas mes esame. Tačiau negaliu atsakyti į klausimą, kurio atsakymo nežinau.
- Kodėl tu taip rūpiniesi ja? Ji suaugusi ir gali pasirūpinti savimi.- jis sumurmėjo man padėjus kavos puodelį ant stalo kartu su telefonu. Ji paskambins man pati jeigu nustosiu skambinti jai kas kelias minutes. Ji neignoruoja manęs. Ji negali kadangi mes susitarėme, jog viską išsiaiškinsime, kai aš grįšiu. Jeigu ji nebus dingusi nors nenoriu tikėti, kad Velvet taip pasielgtų. Nepažįstu jos taip gerai kaip norėčiau, tačiau žinau, kad ji nepabėgtų nuo manęs.
- Todėl, jog ji mano mergina ir aš negaliu nesirūpinti ja, kai vos vakar ji turėjo susidurimą su savo smurtaujančiu, buvusiu vaikinu.- tariau pro sukastus dantis jausdamas kaip atleidžiu savo žandikaulį vos suvokęs kaip ją pavadinau. Mes vis dar neišsiaiškinome kas esame, tačiau dabar esu tikras ko noriu ir ko tikriausiai neišdrįsiu pasakyti. Ji manys, jog tai per greitai, nes mes vos pažįstame vienas kitą.
- Nuo kada Velvet tavo mergina?- Markus susiraukė man atsidusus ir rankomis perbraukus per veidą. Jis negalėjo to tiesiog praleisti pro akis.
- Ji nėra. Man tiesiog...- atsidusau ir vėl pakeldamas akis ir susiraukdamas vos pastebėjau kas įėjo pro duris.-...išsprūdo.- pabaigiau sakinį stebėdamas blondinę. kuri priėjo prie staliuko, prie kurio sėdėjome mes, ir atsisėdo ant vienintelės likusios laisvos kėdės.
- Tu tikrai pametęs galvą dėl jos.- Markus tarė nepaisydamas Alos, kuri sėdėjo prie pat mūsų ir galėjo viską girdėti kuo puikiausiai.
- Atleiskite jeigu sutrukdžiau tiesiog pastebėjusi laisvą vietą nusprendžiau prisijungti.- Alos balsas buvo per daug malonus ir aš tai supratau, nes žinojau kaip stipriai ji nekenčia manęs, kai palikau ją.
- Kodėl negali palikti manęs ramybėje?- paklausiau pažvelgdamas į ją ir stebėdamas kaip ji nusišypsojo ta šypsena, kurią ankščiau mėgau. Tačiau dabar atiduočiau bet ką, kad pamatyčiau Velvet šypseną ir pajausčiau ją šalia savęs. Deja, ji kitame žemyno gale.
- Nes nenoriu leisti tau išsvaistyti savo laiko su kekše, kuri laukia kol gaus pinigų iš tavęs, jog galėtų dingti.- jos žodžiai ir vėl privertė sukasti dantis mano žandikauliui įsitempus.
- Neturi jokios prakeiktos teisės kalbėti apie Velvet ir jeigu iš tavo lūpų išgirsiu dar bent vieną žodį pažeminsiu tave ir vėl tik šįkart taip, jog nenorėsi kelti kojos į viešumą.- tariau stebėdamas kaip šypsena dingsta iš jos veido jai nuleidus akis ir man atsirėmus į kėdė atlošą.
○○○
