'Velvet Odrea
- Nemanau, kad tai gera idėja. Tu nesi itin geros būsenos.- tariau papurtydama galvą ir nesutikdama su Louis žodžiais. Vis dar jaučiausi nejaukiai būdama šalia jo net jeigu jis sėdėjo kitoje stalo pusėje. Tai vis tiek buvo daug arčiau nei pastarasias keturias dienas. Nes per jas negalėjau matyti jo ar juolab būti netoliese.
- Tuomet kur tu ketini miegoti? Ant mašinos galinės sėdynės?- jis paklausė man stebint kaip Louis pažvelgia į tą pusę kur nuėjo Leo prieš pakildamas nuo savo kėdės ir prieidamas prie manęs. Jis prisitraukė kėdę, ant kurios sėdėjo Leo, ir atsisėdo šalia manęs. Galėjau jausti savo sutrikimą ir esu tikra, kad jis jį jautė taip pat vos Louis ranka apsivijo mano pečius jam prisitraukus mane. Nežinau ar jo elgesį išprovokavo alkoholis, ar aš tiesiog nepažįstu jo pakankamai gerai, jog galėčiau tikėtis kažko iš jo. Keleto savaičių neužtenka pažinti žmogaus ypač tuomet, kai jis yra toks sudėtingas kaip Louis.
- Aš turiu kambarį klube. Ir sofa ten ganėtinai patogi.- truktelėjau pečiais jausdama kaip jo ranka apsivijusi juos menkai pasikelia ir nusileidžia.
- Tačiau lova mano bute daug patogesnė.- tikėjausi, jog Leo grįžęs iš tuoleto padės man įkalbėti Louis niekur nevažiuoti. Nenoriu, jog būdamas girtas, nors tai tėra mažas alkoholio kiekis, vairuotų mašiną. Nesu pasirengusi atsirenkti į pirmą pasitaikiusį kampą ir atsidurti ligoninėje arba lavoninėje.
- Aš nesu miegojusi tavo lovoje.- tariau pažvelgdama į Louis ir pastebėdama jo žvilgsnį įsmeigtą tiesiai prieš jam pažvelgiant į mane. Jo veidas buvo vos per kelias dešimtis centimetrų nuo manęs ir vos suvokusi kokia nejauki situacija tai yra nusukau savąjį.
- Kai mes su Ala susipykdavome, aš miegodavau svečių kambaryje. Lova ten tokia pati kaip ir miegamajame.- jis tarė man atsidusus ir pajutus menką šypseną. Neprieštaraučiau jo idėjai vykti į jo butą jeigu jis būtų blaivas ir aš tikrai pasitikėčiau jo vairavimo gebėjimais būnant tokioje būsenoje.
- Atsiprašau, kad išėjau be jokios svarios priežasties.- tariau jausdama kaip kita Louis ranka suima mano kas privertė mano kūną įsitempti. Nebuvau pratusi to kaip arti manęs jis gali būti. Galbūt turėčiau prieštarauti ir jį atstumti, nes po keturių dienų nesimatymo mes susitikome prieš penkioliką minučių, o jis jau sėdi šalia manęs arčiau nei kada nors ankščiau.
- Tu turėjai priežastį ir ganėtinai svarią.- jis tarė man galint jausti Louis ranką, kuri buvo apsivijusi mano pečius, perbraukiant per rankos odą, kurios nedengė niekas, nes dėvėjau palaidinę trumpomis rankovėmis. Džeimsas niekada nelietė manęs švelniai išskyrus tuos atvejus, kai jis kažko tikėjosi iš manęs. Visus kitus kartus jis buvo šiurkštus, nes jam niekada nerūpėjo mano savijauta ar juolab sveikata.
- Tai nebuvo tokia priežastis, dėl kurios turėčiau išeiti.- atsidusau nepakeldama akių net jeigu norėjau pažvelgti į jį. Žinojau, kad tai bus nemalonu, nes jis arti manęs ir aš jaučiuosi pakankamai nejaukiai jau dabar jam būnant taip arti manęs.
- Galbūt tiesiog nesikalbėkime apie tai ir nešdinkimės iš čia.- Louis ranka atleido mano pečius jam pakilus nuo kėdės ir stipriau suspaudus mano ranką. Pažvelgiau į tuoleto pusę suvokdama, kad Leo vis dar negrįžo ir aš nesu tikra ar jis vis dar yra šioje picerijoje. Galbūt jis tiesiog išėjo, palikdamas mane vieną su Louis kas manęs nenustebintų.
- Aš nenoriu, jog tu vairuotum girtas, Louis.- tariau pakildama nuo kėdės ir nepaisydama savo prieštaraujančių minčių vis tiek sekiau jį link išėjimo.
- Aš išgėriau mažiau nei stiklinę. Tai nereiškia, jog esu toks girtas, jog negalėčiau atsisėsti už vairo.- jis tarė atleisdamas mano ranką ir ja apsivydamas mane per pečius.
- Ar tas mažas alkoholio kiekis suteikė tau drąsos ar tu tiesiog rodai savo savybes, kurias slėpei ankčiau?- paklausiau prisispausdama prie jo ir rankas susikryžiuodama ties krūtine vos išėjome pro picerijos duris ir aš galėjau jausti lietaus lašus krintančius ant mano veido bei rankų, kurių nedengė niekas.
- Tau nepatinka šios mano savybės?- jis paklausė man papurčius galvą ir jau kiek šlapius plaukus.
- Tiesiog kadangi dirbi tokioje aplinkoje maniau, jog vienintelis dalykas, kurį darysi viešumoje, tai laikysi mano ranką, o ne spausi prie savęs lyg ketinčiau pabėgti.- truktelėjau pečiais pažvelgdama į jo pusę ir kilsteldama akis vos suvokiau, kad Louis krūtinė yra mano akių lygyje. Tai priminė, kad jis aukštesnis už mane. Tačiau nepaisant to koks jis aukštas prieš mane, Džeimsas daug aukštesnis už jį.
Negalėjau pakęsti to, kad tiesiog negaliu nustoti lyginti jų net jeigu jie beprotiškai skirtingi.
- Tu pabėgai neleidusi man nieko paaiškinti. Ir aš užaugau gatvėje darydamas nusikaltimus, gerdamas, vartodamas visokį mėšlą, kurį pavykdavo gauti. Nesitikėk nieko iš manęs ko tikriausiai sulauktum iš tokio žmogaus kaip Markus. Jis augo geriausiame miesto rajone.- Louis atsiduso primindamas man, kad visko ką jis turi dabar jis pasiekė pats su Alos pagalba. Ir tai vėl vertė galvoti, kad ji turėtų būti su juo šiuo metu, o ne aš. Ji padėjo jam, kai tuo tarpu aš įteikiau jam savo kortelę ir jis dingo penkeriems metams.
- Man nesvarbu kur tu užaugai ir kur tu buvai. Jeigu nepastebėjai šiuo metu esu beveik ten kur buvai tu. Dirbu striptizo klube, kol mano buvęs tikriausiai planuoja kaip sugadinti mano gyvenimą.- atsidusau nenoriai ir vėl prisimindama Džeimsą. Negaliu jo pamiršti, kai jis buvo tokia didelė mano gyvenimo dalis net jeigu ne pati maloniausia.
- Būtent dėl to aš sutvarkysiu tavo gyvenimą tikėdamasis, kad tu nepabėgsi nuo manęs vos baigsiu.- jis tarė. Pažvelgiau tiesiai prieš mus pastebėdama, kad mes einame link klubo.
- Maniau, jog mes važiuosime į tavo butą.- tariau nuspręsdama galiausiai nukreipti temą. Nenoriu prisiminti Džeimso, o kalbėjimas apie ateitį verčia galvoti apie praeitį, kurioje yra tik jis. Ir maža dalis Adamo, kuris po keleto dienų bus su manimi. Neįsivaizduoju ką darysiu, kai Laura atveš jį man, nes aš gyvenu striptizo klube.
- Mano mašina yra prie klubo, Velvet.- Louis tarė man atsidusus ir nuleidus galvą vos keletas lietaus lašų pasiekė mano akis. Jos kiek perštėjo, kurį laiką, iki kelis kartus sumirksėjau.
Jeigu būčiau žinojusi, kad užteks vos vieno skambučio, jog viskas susitvarkytų būčiau paskambinusi jam tą dieną, kai išėjau. Galbūt net nebūčiau išėjusi iš laiptinės, nes žinočiau, kad neturiu teisės pykti ant jo dėl to ką jis padarė girtas.
Jis atvažiavo pas mane girtas net jeigu tai tėra mažas alkoholio kiekis tad yra menka galimybė, jog rytoj viskas stos ten kur buvo prieš man pasiryžtant jam paskambinti.
'
Jaučiausi be galo keistai vėl įžengusi į Louis butą, nes nebesitikėjau čia grįšti. Kartais mano impulsyvus sprendimai neišeina į gerą.
- Tu gali nueiti į vonią susitvarkyti, o aš atnešiu tau kažką. Jeigu nerasiu Alos tuomet tau teks apsivilkti mano drabužius. Nemanau, kad nori likti su šlapiais drabužiais.- Louis praėjo pro mane man sekant jį. Nejaukumo jausmas nebuvo toks didelis įėjus į svetainę ir einant link laiptų. Užkilusi laiptais į viršų nuėjau prie vonios durų, kurios buvo priešais Louis kambarį, ir įjungiau jungiklį atidarydama duris. Susiraukiau dėl ryškios šviesos, kuri apakino mane. Visą kelią mašinoje buvo tamsa, kuri tvyrojo ir bute iki dabar.
Įėjusi į vidų palikau duris praviras ir atsistojau prieš veidrodį. Pirštais mėginau sulyginti savo plaukus, kurie buvo drėgni ir pradėjo banguotis susivaldydama nuo drėgnos palaidinės nusiėmimo, kadangi duris praviros ir Louis netrukus čia pasirodys. Nenoriu mūsų situacijos padaryti dar nejaukesnės.
Pažvelgiau į durų pusę vos jos plačiau prasivėrė ir atsirėmiau į kriauklę Louis įėjus į vidų, ir padėjus drabužius ant spintelės prie jos.
- Norėčiau paaiškinti tau viską kas nutiko Vienoje.- jis tarė man papurčius galvą ir ją nuleidus.
- Tu neturi to daryti. Mūsų niekas nesieja-
- Tu klysti. Bučiavau tave visus tuos kartus ne tam, jog išgirščiau, kad mūsų niekas nesieja. Dariau tai todėl, nes noriu kažko daugiau, Velvet.
○○○
