'Velvet Odrea
Bute buvo tamsu tuo metu, kai įžengiau pro jo duris ir suėmiau palto sagas jas atsegdama. Nežinojau kodėl jis mane pabučiavo ir kas tuo metu įvyko, nes buvau pasimetusi. Jis pyko ant manęs dėl mano žodžių ir tai galėjau pasakyti iš jo akių. Nesu mačiusi Louis pikto, tačiau buvau tikra, kad tai pyktis. Tai negalėjo būti niekas kitas.
- Žinau, jog tu galvojai apie išsikraustymą, bet tu to nedarysi.- Louis tarė uždarydamas buto duris po saves vos nusiėmiau paltą ir jį suspaudžiau rankoje jausdamasi nejaukiai dėl to kas įvyko ankščiau.
Vien per šiandienos dieną jis pabučiavo mane daugiau nei kelis kartus ir tai vertė jaustis nejaukiai, nes net nesuvokiau kas vyksta tarp mūsų.
- Aš maniau, kad tu pyksti ant manęs.- tariau žinodama, jog galiausiai turėsiu pasakyti savo noro išsikraustyti priežastį. Geriau tai padarysiu dabar, negu vėliau priversdama save atsidurti dar nemalonesnėje situacijoje.
Jaučiausi pavargusi, nes per šiandieną nutiko daugiau negu per pastaruosius penkerius metus mano gyvenime. Kadangi pagaliau pasipriešinau Džeimsui ir leidausi bučiuojama, liečiama Louis pati laužydama savo principus. Tai daug daugiau nei kada nors tikėjausi padaryti. Tačiau mano baimė niekur nedingo ir nemanau, jog tai kada nors pasikeis.
- Aš nepykstu ant tavęs už tai, jog tu pasakei tiesą. Neturiu tam teisės, Velvet.- jis garsiai atsiduso man galint girdėti kaip subarška raktai, kuriuos jis numetė ant spintelės.- Tačiau tu turi pažadėti, jog nepyksi ant manęs už tai ką padarysiu.
- Nesuprantu apie ką tu kalbi.- susiraukimas atsirado mano veide stebint kaip Louis prieina prie manęs ir paima mano paltą padėdamas ant spintelės.
- Tiesiog pažadėk, Velvet.- jaučiau ir vos įžvelgiau jį jam atsistojus prieš mane. Koridoriuje buvo visiška tamsa ir vienintelis šviesos šaltinis buvo iš svetainės, šviesos sklindančios pro langą. Tai nepadėjo jo įmatyti gerai, tačiau taip pat aš nežvelgiau vien į tamsą.
- Pažadu.- tyliai sumurmėjau girdėdama jo lengvą atodūsį Louis žengus dar vieną žingsnį link manęs ir ranka apsivijus liemenį. Vos pastebėjusi jo siluetą besilenkiantį prie manęs suvokiau kam pasirašiau, tačiau neketinau jo atstumti. Vietoj to pakėliau abi rankas jomis apsivydama jo kaklą ir prisitraukdama jį prie savęs. Galėjau jausti Louis lūpas prisispaudžiant prie mano, o jo abi rankas nusileidžiant mano užpakaliu ir sustojant ties šlaunimis.
Tai buvo jau trečiasis kartas šiandien, tačiau šįkart tam negalėjo sutrukdyti jo skambantis telefonas arba mano prisipažinimai apie tai ką Džeimsas darė man.
Vos kojomis apsivijau jo liemenį ir pajutau kaip jis menkai kilsteli mane atitraukiau lūpas nuo jo jausdama kaip jis palieka viena bučinį ant mano žandikaulio kas privertė dantimis sukasti apatinę lūpą pajutus malonų jausmą, kuris nusirito stuburu žemyn. Nežinojau kas tai buvo, nes niekuomet to nejaučiau su Džeimsu. Nieko nejaučiau būdama su juo išskyrus skausmą.
Pajutusi odinį ir ganėtinai minkštą sofos paviršių po savimi atleidau jo liemenį atsisėsdama ir vos tai padariusi prisitraukiau jį. Buvo keista jausti Louis kūną užgulant mano, nes tai buvo mano noru. Nenorėjau prisiminti Džeimso ir to ką jis darė ne mano noru. Nenorėjau atstumti Louis dėl savo prisiminimų, kurie niekada nepaliks manęs.
Louis lūpos prisiglaudė prie mano žandikaulio man galint jausti jo vieną ranką perbraukiant per mano koją, kurią dengė tik pakilusi suknelė. Jo pirštai perbraukė per mano vidinę šlaunies pusę man stipriai užmerkus akis ir menkai atlošus galvą vos atodūsis išsprūdo pro lūpas.
Jam pakėlus mano suknelę aukščiau ir vieną koją užkėlus ant savo liemens, o kita ranka atsirėmus į sofos ranktūrį, į kurį rėmėsi mano galva, mano skruostai pradėjo kaisti ir aš džiaugiausi, jog dabar tamsu ir jog jis negali to matyti.
Louis lūpos nusileido žemyn mano žandikauliu ir kaklu jam paliekant šlapius bučinius kas vertė odą pašiurpti, o nugarą pasikelti nuo sofos paviršiaus.
- Tu žinai, jog mes negalime nieko padaryti, tiesa?- jis paklausė man galint jausti jo lūpas atsitraukiant nuo mano odos. Tai privertė atmerkti akis ir pažvelgti į Louis veidą prieš save. Jo akys žvelgė tiesiai į mane ir tai privertė suspausti lūpas kartu.
- Žinau.- tyliai tariau. Žinojau, kad tai neteisinga ir tai tikriausiai nereikš nieko, tad būtent šios priežastys neleido man suteikti jam leidimo pratęsti tai. Norėjau to taip stipriai kaip dar niekuomet nieko nesu norėjusi prieš tai, tačiau tokiems dalykams visuomet atsirasdavo kliūčių.
- Tiesiog žinok, jog tai reiškia daug ir aš nenoriu tiesiog išdulkinti tavęs bei galiausiai išmesti.- galėjau jausti kaip jo ranka buvusi ant mano kojos atsitraukia nuo jos ir neilgai trukus prisiglaudžia prie skruosto, kuris buvo paraudęs ir įkaitęs. Jis galėjo tai jausti ir aš tai žinojau.
- Žinau.- atsidusau tikėdamasi, jog greitu metu visos šios priežastys tiesiog išnyks ir aš galiausiai galėsiu pasiduoti jam taip kaip niekuomet nepasidaviau Džeimsui.
- Tu man patinki, Velvet. Beprotiškai patinki.
'
Nemaniau, jog bus taip sudėtinga praleisti dieną be Louis. Atrodo, jog prisirišau prie jo per daug ir man tai ima nepatikti. Nenoriu būti prisirišusi prie jo, nes net jo paprasčiausias išvykimas į darbą vertė mane jausti blogai, kadangi negalėjau būti su juo. Man patiko būti su juo. Jis vertė mane jaustis gerai kaip ir jo artumas bei žinojimas, kad jis šalia.
Nenorėdama leisti dienos viena sėdint jo bute nusprendžiau likti klube kartu su Agata padėdama jai ir bent kiek nusipelnydama tų pinigų, kuriuos gaunu iš Louis.
- Jau penkta vakaro. Kadangi Markus čia, Louis netrukus turėtų pasirodyti.- Agata prabilo ištraukdama mane iš mano minčių bei priversdama menkai papurtyti galvą.- Aš vis dar noriu sužinoti kas jus sieja.
- Mūsų nesieja niekas.- uždariau antrojo aukšto duris po savęs aplenkdama Agata. Pradėjau leistis laiptais jausdama kaip mano skruostai parausta prisimus visą vakarykštę dieną. Nemanau, jog kada galėsiu tai prisiminti be paraudimo, ypač artimiausiu metu.
- Jis pabučiavo tave nekreipdamas dėmesio į aplinkinius. Tarp jūsų tikrai kažkas vyksta.- girdėjau Agatos aukštakulnių garsus už savęs jai taip pat leidžiantis laiptais. Atsidusau suvokdama, jog turiu rasti žodžius, kuriais paaiškinčiau jai viską, neatskleisdama kiekvienos detalės. Nenoriu, jog ji žinotų tai. Tai asmeniška ir turi būti tik tarp mūsų.
- Mes tiesiog kelis kartus pasibučiavome. Tai viskas ką tau reikia ir galima žinoti.- mano balsas pritilo ir galiausiai užlūžo vos nusileidau laiptais atsidurdama pirmo aukšto patalpoje ir sutikdama tą stingdantį, žalių akių žvilgsnį, kuris priklausė žmogui, kurio nekenčiau labiau nei maniau, jog įmanoma.
○○○
