'Velvet Odrea
Pamiršau ką reiškia jausti tą baimę sutikus jo akis, kuriose galėjau matyti neapykantą man. Galėjau jausti Agatos buvimą šalia savęs, tačiau esu tikra ji nežinojo ir nesuprato priežasties kodėl mano rankos pradėjo drebėti.
- Velvet?- ji paklausė man sunkiai nusukus akis nuo Džeimso. Po jo akimi buvo mėlynė taip pat galėjau matyti prakirstą antakį ir lūpą. Tuomet supratau ką Louis jam padarė. Buvau kvaila, jog nesupratau to ankščiau. Nebuvo jokių kitų dalykų, kuriuos jis galėjo padaryti.- Kas blogai?- Agata atsistojo prieš mane priversdama pažvelgti į ją.- Tu išbalusi.
- Džeimsas.- tyliai tariau stebėdama kaip susiraukimas atsiranda jos veide. Rudaplaukė greitai apsisuko suimdama mano ranką ir pradėdama vestis mane link baro. Nesupratau kodėl ji tai daro, nes būtent jis sėdi ir labiausiai bijau pažvelgti į jo akis iš arčiau. Bijau visko kas susiję su juo ir jo vardu.
- Nesijaudink dėl jo. Viduje yra Ela, Markus ir netrukus pasirodys Louis. Viskas gerai, Velvet.- ji tarė, tačiau tai tikrai manęs nepaguodė. Galėjau jausti jo žvilgsnį jam sekant kiekvieną mano judesį.
Atsistojus už baro atsukau nugarą į jo pusę ir rankomis atsirėmiau į spintelę, ant kurios buvo visi buteliai. Jaučiausi blogai ir situacijos nepagerino gumulas gerklėje bei drebančios rankos ir kojos. Išlaikyti pusiausvyrą taip pat buvo sudėtinga, tad būtent dėl šios priežasties laikiausi į kažką kas padėtų išsilaikyti ant aukštakulnių.
- Velvet.- Agatta tarė, tačiau aš nepakėliau akių. Bijojau, nes sutikusi jo žvilgsnį negalėsiu sulaikyti ašarų, kurios atsiras iš baimės. Bijau net jeigu žinau, jog Louis neleistų man grįžti pas jį. Tikiuosi, jog jis neleistų tam įvykti. Nes galbūt jam tiesiog nerūpi ir visa tai yra laikina arba netikra.- Velvet.- ji pakartojo mano vardą man galint pajusti jos buvimą už manęs. Atsigręžiau į ją atsiremdama į lentyną, nes nenorėjau prarasti pusiausvyros dėl drebančių kojų. Nenorėjau parodyti savo baimės leisdama jam suprasti, kad vis dar bijau jo.
- Aš nenoriu čia būti.- tyliai tariau net ir žinodama, jog dėl tylos klubo viduje jis gali girdėti viską.
- Viskas gerai, Velvet. Aš netrukus grįšiu.- susiraukiau stebėdama kaip ji praeina pro mane apeidama barą ir nueidama prie scenos kur galėjau girdėti Elos balsą ir matyti ją.
- Tu bijai manęs.- nepakėliau akių rankas susikryžiuodama ties krūtine vos išgirdau jo balsą.- Tau nereikia apsimesti, kad negirdi manęs, Vel. Matau kaip tu drebi.
- Palik mane ramybėje.- tariau papurtydama galvą ir nuleisdama rankas bei pradėdama eiti. Apėjau barą ir ketinau eiti link scenos, tačiau mano kūnas sustingo ir įsitempė vos pajutau kaip mano ranka suimama.
- Jis išdulkino tave, tiesa? Manai, jog esi jam svarbi ir jog jis galvoja apie tave. Tačiau jis niekuomet tavęs nemylės taip kaip myliu aš. Tiesiog pripažink, jog nori sugrįžti pas mane, Vel.- Džeimsas pakilo nuo kėdės prieidamas prie manęs ir atsistodamas priešais.
Papurčiau galvą norėdama atsitraukti nuo manęs, tačiau jo stiprus rankos spaudimas neleido to padaryti. Maniau, jog nebijosiu jo sutikusi ir vėl, tačiau dabar galiu jausti kaip dreba visas mano kūnas, o širdis daužosi beprotiškai stipriai, lyg ketindama iššokti iš krūtinės.
- Aš nekenčiu tavęs.- tariau pro sukastus dantis būtent šiuo būdu mėgindama suvaldyti ašaras, kurios ketina išsiveržti. Nekenčiau verkti, nes tai parodydavo kokia silpna iš tiesų esu prieš jį. Nenorėjau būti silpna ir leisti jam tai suprasti. Nenorėjau, jog jis žinotų, kad aš bijau.
- Tu tiesiog nori taip manyti, Vel. Iš tiesų tu nori sugrįžti pas mane, į mūsų namus ir apgailestauti tol kol atleisiu tau ir viskas stos į senas vėžias.- jo žodžiai privertė susiraukti papurtant galvą ir stipriau truktelint savo ranką. Mėginau ištraukti savo riešą iš jo, bet jis laikė per daug stipriai, tad kiekvienas judesys kėlė skausmą.
- Aš nenoriu matyti tavęs ir niekuomet neapgailestausiu dėl to, kad palikau tave, nes tai buvo geriausias mano sprendimas. Tu sugriovei mano gyvenimą ir tu niekada nebūsi toks koks yra Louis. Nekenčiu tav-
Buvau nutraukta tuo būdu, kurį jis vienintelį mokėjo. Jo ranka atleido mano ir būtent tą akimirką mano skruostą persmelkė skausmas. Mano veidas pasisuko į šoną, rankai automatiškai pakilus ir palietus skruostą, kuris degė dėl skausmo. Nekenčiau šio jausmo, bet jis buvo per daug pažįstamas, jog keltų emocinį skausmą. Viskas ką jaučiau tai tik skausmas skruoste.
- Kas per šūdas?- Džeimsas buvo atitrauktas nuo manęs, tačiau aš girdėjau ne Louis balsą. Pakėlusi akis pastebėjau Markus, kuris atitraukė Džeimsą ir pastūmė link baro.- Tu lavonas. Tu sukruštas lavonas.
- Nešdinkis.- Elos balsas buvo garsus jai kalbant iš kito salės galo. Papurčiau galvą giliai įkvėpdama ir mėgindama suvaldyti ašaras. Neturėjau nieko. Vienintelis žmogus mano gyvenime buvo jis nesvarbu koks siaubingas jis buvo su manimi ir dabar aš neturiu nieko. Nieko išskyrus Adamą, bet esu tikra, kad netrukus prarasiu ir jį. Louis sutvarkys mano gyvenimą ir aš liksiu viena.
- Louis vis tiek nudės tave.- Markus pasitraukė nuo jo. Stebėjau kaip Džeimsas atšlyja nuo baro, į kurį buvo pastumtas, ir pažvelgė į mane prieš apsisukdamas ir pradėdamas eiti prie durų.- Tau viskas gerai?- brunetui kreipusis į mane linktelėjau giliai įkvėpdama. Nenorėjau prabilti, nes žinojau, jog mano balsas beprotiškai drebės.
Nuėjau prie baro atitraukdama vieną iš kėdžių ir atsisėsdama ant jos. Nebenorėjau čia būti. Norėjau visą savo laiką praleisti su Louis, kad ir kaip kvailai ir apgailėtinai tai skambėtų. Jis vienintelis vertė mane jaustis gerai. Tačiau bijau, jog tai laikina.
Klubo durims atsivėrus pakėliau akis ranką patraukdama nuo skruosto ir giliai įkvėpdama vos pastebėjau asmenį, kurio nemačiau visą dieną. Galėjau teigti, jog pasiilgau jo.
Negalėjau įskaityti jo veido išraiškos jo akims nukrypus į mane. Tačiau ji tikrai nebuvo pati maloniausia ar juolab tokia kokią esu įpratusi matyti.
Louis priėjus prie manęs pakilau nuo kėdės, tačiau neilgai trukus prisispaudžiau prie baro vos jis atsistojo prieš mane.
- Kieno tai darbas?- jis paklausė man jaučiantis nejaukiai vos jis pirštais suėmė mano smakrą ir pasuko mano veidą. Markus vis dar buvo netoliese, o kitame klubo gale buvo kone visos šokėjos. Tai, jog Louis nejaučia nejaukumo jausmo elgdamasis su manimi taip kaip elgiasi, kai esame dviese nereiškia, jog aš nejaučiu jo taip pat. Man tikrai nepatiko jausti Markus žvilgsnį įsmeigtą į mūsų pusę. Ir taip pat žinoti, kad Agata nepaliks manęs ramybėje net jeigu pasakiau jai, kad tarp mūsų nieko nėra.
- Tu žinai atsakymą.- sumurmėjau nenorėdama tarti jo vardo. Net jis kėlė man nemalonius jausmus ir juolab aš nenorėjau kalbėti apie jį bei pasakoti kokia buvo to priežastis. Tačiau vien man pakėlus akis ir pažvelgus į Louis suvokiau, kad jis to nepaliks taip paprastai. Neturėjau tikėtis nieko kito.
- Turėjau nudėti jį kai turėjau tam galimybę.- Louis atsiduso ir patraukė ranką nuo mano veido. Net jeigu jo balso tonas buvo ramus galėjau matyti jo akyse tai ko nesupratau. Buvau beveik tikra, kad tai pyktis, bet nepasiryžau paklausti.- Skauda?- jis paklausė man menkai linktelėjus. Vis dar jaučiau skausmą skruoste, tačiau tai nebuvo toks stiprus skausmas kaip prieš tai.
- Tau nereikia jaudintis žinai tai, tiesa? Tai mano problema, su kuria susitvarkysiu pati.- ramiai tariau atšlydama nuo baro ir taip savo krūtinę įremdama į jo.
- Aš turiu sutvarkyti visas tavo problemas. Tai mano darbas, Velvet.- papurčiau galvą išgirdusi jo žodžius. Jis neturėjo daryti nieko dėl manęs.
- Tai nėra tavo darbas, Louis. Aš kalta-
- Jis trenkė tau, Velvet. Tai jo kaltė ir jis atsiims už tai.- Louis uždėjo delną ant mano skruosto priversdamas atsidusti.
Nežinojau ką jis gali padaryti ir nesu tikra ar norėjau žinoti.
○○○
