'Velvet Odrea
Sėdėjau ant baro krašto vien dėl to, jog visos baro kėdės buvo sustumtos prie sienų. Dabar buvo keturios ryto ir policija jau buvo išvykusi kaip ir visi klientai, nes klubas buvo uždarytas. Po to kai Džeimsas vakar išsivedė mane ankščiau turėjau likti čia ilgiau, jog atidirbčiau visą laiką.
Nežinau ką veiksiu beveik tuščiame klube dar dvi valandas, nes tik tuomet galėsiu eiti. Čia vis dar yra kelios šokėjos taip pat Ela ir barmenas, kuris tvarko barą už manęs.
Galiausiai nušokusi nuo jo giliai įkvėpiau prieš eidama link antrojo aukšto durų ir išeidama pro jas. Kruptelėjau metalinėms durims garsiai užsitrenkus vos pradėjau leistis laiptais. Ketinau susirasti Agatą jeigu ji vis dar liko padėti sutvarkyti visko po policijos kratos.
Nusileidusi į apačią nužvelgiau patalpą kol galiausiai pažvelgusi į baro pusę, kuris buvo man iš kairės, pamačiau Agatą dėliojančią butelius atgal į jų vietas. Priėjusi prie baro atsirėmiau rankomis į jį atkreipdama jos dėmesį ir sulaukdama jos šypsenos.
- Reikia pagalbos?- paklausiau. Nežinojau kaip Agata gali nuolat šypsotis ir būti pozytivi dirbdama tokį darbą ir gyvendama čia. Nežinau ką ji veikia dienų metų, nes būdama jos vietoje tikrai neištverčiau visos dienos šiame klube.
- Ak, jeigu nori gali sudėlioti stiklines.- ji tarė, tad atšlyjusi nuo baro apėjau jį ir atsistojusi netoli rudaplaukės paėmiau keletą stiklinių pasistiebdama ir pradėdama dėlioti jas ant lentynos, kuri buvo virš baro.
- Ką tu veiki dienų metu? Nes tikrai nenoriu tikėti, jog tu sėdi šiame klube visą dieną.- tariau paimdama taures, kurių nemačiau naudojant, ir pradedant jas kabinti už jų stovelių.
- Ak, aš mokausi. Universitete, miesto centre. Tai nėra brangus universitetas, bet jame galėsiu gauti išsivalinimą ir tuomet išeiti iš šio darbo. Nors man čia patinka.- ji tarė man apsisukus ir pažvelgus į ją.
- Ką tu mokaisi?- paklausiau. Kaip Agata sakė tą naktį, kai susipažinome, jai tėra dvidešimt vieneri ir ji dar gali daug pasiekti. Aš buvau pasiekusi daug, bet viskas sugriuvo vos sutikau Džeimsą. Jis sugadino mano gyvenimą.
- Teisę. Mano motina norėjo, jog studijuočiau mediciną, bet kraujas manęs netraukia, tad pasirinkau teisę.- nusisukau nuo jos stiklinę įdėdama į lentyną ir atsidusdama. Tai nebuvo varginantis darbas ir aš žinojau, jog padaryčiau bet ką, kad tik Ela užlaikytų mane kuo ilgiau. Nenoriu grįžti pas Džeimsą.
Buvau kvaila jeigu maniau, jog jis gali bent kiek pasikeisti. Tai, jog jis nebegeria ir susirado darbą nereiškia, jog jis pasikeitė. Jis vis dar toks pats. Esu tikra, jog jo paranoja dėl Louis nepasibaigs gerai man. Nes dabar kiekvieną rytą grįžus namo jis klausinės manęs ir aš negalėsiu meluoti jam. Per daug bijau, jog meluočiau.
Ir tai, jog Louis nepalieka manęs ramybėje nepadeda man. Nenoriu, jog jis lankytųsi čia kiekvieną naktį, nes kiekvienas jo prisiartinimas prie manęs reiškė papildomą smūgį iš Džeimso. Nežinau kaip jam pasakyti, jog jis tiesiog paliktų mane ramybėje. Nes neatrodo, jog jis ketina tai padaryti.
- Kas vyksta tarp tavęs ir Louis?- Agatos klausimas privertė sutrikti ir pažvelgti į ją suspaudžiant stiklinę rankose.
- Ką tu turi omenyje?- paklausiau iš tiesų nenorėdama kalbėti apie jį. Man užtenka ir savų minčių, kurios varo mane iš proto. Neturėčiau jaustis taip kaip jaučiuosi dabar galvodama apie jį. Nenoriu taip jaustis. Tai nėra gerai ypač, kai turiu vaikiną.
Nenoriu Džeimso vadinti taip, bet tai yra būtent jo statusas. Kad ir kaip norėčiau, jog jis tiesiog dingtų iš mano gyvenimo.
- Aš nesu akla, Velvet. Tarp jūsų tikrai kažkas dedasi. Ir man įdomu kas.- ji ištarė nusišypsodama.
- Mes tik draugai. Ir jis nepalieka manęs ramybėje, kad ir kaip to norėčiau.- stengiausi, jog mano balsas nesukeltų įtarimo, nes nenorėjau pasakoti jai nieko iš to kas dedasi tarp mūsų. Tarp mūsų nieko nėra ir nieko negali būti.
- Tu nenori, jog jis paliktų tave ramybėje. Tiesiog nepripažįsti to.- ji patrūkčiojo pečiais nusisukdama nuo manęs ir aukštoje spintelės lentynoje prastumdydama butelius.
- Aš nejaučiu jam nieko. Negaliu.- atsidusau toliau dėliodama stiklines ir stengdamasi jas sutalpinti visas kas buvo sudėtinga.
- Jeigu negali nereiškia, jog tu nedarai to. Žinau, jog tu turi vaikiną kuris buvo čia vakar, bet..
- Jis niekas man. Aš jau seniai baigiau su juo, tiesiog Louis neatsitraukia nuo manęs.- tariau pavartydama akis. Nenorėjau, jog ji kalbėtų apie Džeimsą, nes žinau, jog tai tikrai privers mane išsiduoti. Kažkokiu būdu Agatta perpranta mane ir būtent todėl neturiu jokių šansų jai meluoti.
- Nereikia man meluoti. Tu nenori, jog jis atsitrauktų. Patikėk manimi, bet kuri turėdama tokio vyro dėmesį nenorėtų, jog jis atsitrauktų nuo jos. Tu nenori taip pat.- nieko nesakiau vos pastebėjusi Elą išeinančią iš koridoriaus, prie kurio durų šįkart nebūdėjo Skotas. Ir ji buvo ne viena.
Elai priėjus prie baro baigiau dėlioti stiklines pradėdama tą patį daryti su taurėmis, kurių buvo dvigubai mažiau.
- Galime pasikalbėti?- išgirdusi balsą, kurį norėjau girdėti, nepakėliau akių toliau dėliodama stiklines. Galėjau matyti jį pasirėmusį į barą, tačiau stengiausi nepakelti akių.
- Ne.- atkirtau. Žinojau, jog negaliu to padaryti, kad ir kaip norėčiau. Negaliu tiesiog pasikalbėti su juo, nes tuomet turėčiau papasakoti visas pokalbio detales Džeimsui ir už tai sulaukti pasekmių, kurios būna skaudžios. Nežinau kiek ilgai ištversiu viską ką jis man daro.
- Velvet, prašau. Man tikrai reikia pasikalbėti su tavimi.- nenoriai pakėliau akis pažvelgdama į jį. Padėjau stiklinę ant baro atsidusdama ir apeidama jį. Vos Louis priėjo prie manęs atitraukiau ranką jam mėginant suimti ją. Tai vertė jaustis ypač nemaloniai, ypač žinant, jog mes negalime būti niekas ir, jog jis turi sužadėtinę.
Sekiau jį link koridoriaus durų ir įėjau į vidų prieš joms užsidarant. Louis sustojo, tad atsistojau prieš jį ir susikryžiavau rankas ties krūtine.
- Ko tu nori iš manęs?- atsidusau. Norėjau kalbėti su juo, būti su juo ir galiausiai žinau, jog net jeigu pažįstu Louis tiek mažai iškeisčiau jį į Džeimsą. Pasirinkčiau jį.
- Norėjau atsiprašyti, už tai, kad verčiau tave kalbėti apie tai ko tikriausiai net nėra. Tiesiog tavo vaikinas-
- Jo vardas Džeimsas ir jis atrodo, ir yra nemalonus, tačiau jis kitoks, kai yra su manimi. Aš.. myliu jį.- buvo sudėtinga pasakyti paskutinius žodžius žinant, jog tikriausiai niekada nejaučiau šių jausmų jam. Jis niekada neprivertė manęs pasijusti taip kaip Louis net jeigu mes bendraujame ne daugiau kaip savaitę.
- Žinau ir atsiprašau už tai ką sakiau prieš tai. Nenorėjau-
- Viskas gerai, Louis.- nuleidau rankas sukabindama savo abiejų rankų pirštus ir jausdamasi nemaloniai dėl to ką ketinu pasakyti. Nenoriu to sakyti, bet žinau, jog turiu. Dėl savęs, kad ir kaip savanaudiška tai būtų.- Tačiau tai nepakeičia to, jog mes negalime bendrauti. Nes aš nenoriu bendrauti su tavimi.
- Žinau ir tikriausiai dabar nekęsi manęs už tai ką padarysiu.- jis tarė priversdamas susiraukti.
Stebėjau kaip jis prieina prie manęs man galint jausti jo vieną ranką prisiglaudžiant prie mano skruosto kas privertė odą pašiurpti ir tai taip pat buvo tai ko niekada nejaučiau su Džeimsu. Jam pasilenkus prie manęs jaučiau kaip kvėpavimas sustingsta gerklėje vos pajutus jo lūpas ant savo.Galėjau jausti kaip kaista mano oda būtent toje vietoje, kurią lietė jis, ir kaip darosi sunku kvėpuoti, nes neprisimenu kada jaučiau kažką taip arti savęs ir nenorėjau jo atstumti.
Nes aš nenorėjau jo atstumti.
Mano kūnas įsitempė vos pajutau vieną Louis ranką apsivejant mano nuogą liemenį ir prisitraukiant arčiau. Nežinau kaip,vos prakvėpuodama sugebėjau atsakyti jam tuo pačiu. Negalėjau judėti ir blaiviai mąstyti jaučiant jo lūpas ant savo.
Žinojau tik tai, jog jis pabučiavo mane ir, jog aš neatstumiau jo atsakydama tuo pačiu.
○○○
