'Velvet Odrea
Vos įėjus į patalpos vidų viskas ko norėjau tiesiog prasmegti skradžiai žemę arba išnykti ore kas nebuvo įmanoma. Ketinau dingti iš patalpos, bet tuomet suvokiau, jog nepaisant visko turiu atlikti savo darbą, kad ir kaip nekęsčiau jo šią akimirką.
- Velvet.- vyriškas ir jau pažįstamu tapęs balsas nuskambėjo iš kito kambario galo, kai giliai įkvėpusi pakėliau akis stengdamasi nuraminti savo stipriai besidaužiančią širdį. Bijojau arba jaudinausi. Nežinau ką iš tiesų jaučiau. Buvau pasimetusi savo emocijose, kurios visos užplūdo šiuo metu.
- Louis.- tariau sunerdama savo abiejų rankų pirštus ir jausdamasi be galo nejaukiai, jog stoviu prieš jį apsirengusi lyg kekšė.
- Wow.- vaikinas nusijuokė priversdamas mane sutrikti. Geriau įsižiūrėjusi į jo akis galėjau prisiekti, jog jis nėra girtas ar pavartojęs narkotinių medžiagų, tad nesupratau jo tokios reakcijos.- Nesitikėjau, jog jūs dirbsite čia. Turiu omenyje paskutinį kartą vis dar gerai prisimenu kaip nuvežiau jus prie prekybos centro kur buvo jūsų darbo vieta.
- Mano vyras permiegojo su mano viršininke ir ji atleido mane. Tai vienintelė likusi išeitis.- atskleidžiau jam šiek tiek tiesos likusią dalį sumeluodama. Negalėjau pasakyti, jog mane verčia čia dirbti tas pats žmogus, kuris išdavė mane, ir, jog aš klausau jo. Tuomet jis tikrai suprastų, jog kažkas blogai. Ir galiausiai tai priverstų prie visos tiesos apie Džeimso elgesį su manimi.
- Jūs ištekėjusi?- jis paklausė atšlydamas nuo sofos, ant kurios sėdėjo, atlošo ir alkūnėmis pasiremdamas į kelius bei pažvelgdamas į mane.
- Ne. Mes gyvename kartu ir turime sūnų, tačiau aš nesu ištekėjusi.- tariau tyliai nusikeikdama vos prasitariau apie Adamą. Man reikėtų užsičiaupti, nes viskas ką darau sakau jam dalykus, kurių neturi žinoti niekas, išskyrus žmones, kurie man artimi ir kurie yra iš mano aplinkos. Tai yra ne tokie turtingi ir gerą statusą turintys žmonės kaip jis. Galiu pasakyti koks turtingas jis yra iš jo kostiumo, kurį mačiau vakar ir jo prabangios mašinos. Taip pat iš to, jog jis tame kambaryje, į kurį patenka tik turtingi žmonės.
- Tu turi sūnų?- jis paklausė priversdamas mane trumpam užmerkti akis suvokus, jog tikrai neturėjau jam to pasakyti. Neturėčiau kalbėti su juo apskritai. Turėčiau šokti jam, o tuomet gavusi pinigus eiti atgal prie baro kur turėčiau dirbti iš tiesų.
- Tai nėra tas dalykas, apie kurį mes turime kalbėti. Mūsų susitikimų metu mes kalbame tik apie jus, Louis.- tariau žvelgdama į jį ir nesijudindama iš vietos.
- Tačiau dabar mes nesame susitikime, Velvet. Turiu omenyje..- jis menkai nusijuokė nuleisdamas galvą.-... tu esi stiptizo šokėja ir aš tavo klientas. Tai nėra mūsų susitikimas iš tiesų.- jis tarė pakeldamas galvą ir pažvelgdamas į mane.
- Aš nesu, iš tiesų. Vis dar mokausi, nes dirbu čia antra diena, tad atsiprašysiu ir grįšiu prie savo darbo.- tariau nusisukdama ir ketindama išeiti iš ten, bet jis sustabdė mane savo žodžiais.
- O kaip šokis, Velvet?- jis paklausė priversdamas mane užsimerkti ir atsidusti.
- Atleiskite, Louis. Jeigu norite galite eiti pas klubo savininkę Elą, bet aš tikrai nesižeminsiu prieš jus.- sumurmėjau pažvelgdama į jį per petį.
- Tai nėra žeminimasis jeigu jūs pasirinkote tokį darbą.- jis tarė.- Tačiau jeigu norite galite likti čia dar dešimt minučių, o tuomet baigsis mano laikas čia ir mes galėsime pasikalbėti.- susiraukiau.
- Apie ką?- apsisukau pažvelgdama į jį.- Jūs ir vėl klausinėsite manęs apie mano asmeninį gyvenimą, kuriuo aš nenoriu dalintis su jumis? O galbūt jūs pažeminsite mane dėl to kas aš esu ir kuo užsiėmu? Atleiskite, tačiau atsisakysiu to.- pavarčiau akis rankas susikryžiuodama ant krūtinės.
- Galime tai paversti mūsų susitikimu, apie kurį užsiminėte. Tuo pačiu galėčiau sumokėti jums ne už šokį, o už jūsų pagalbą, kokią jus tikrai galite suteikti.- jis tarė, tad dantimis sukandau apatinę lūpą greitai ją atleisdama vos suvokiau, jog taip galiu sugadinti savo lūpų dažus.
- Jūs nemokėsite man, nes aš tikrai nepriimsiu jūsų pinigų.- nuėjau prie sofos atsisėsdama toliau nuo jo, nes nenorėjau būti šalia, kai esu beveik nuoga, o jis čia atėjo pasižiūrėti kaip jam šoka Agata.
Ir aš tik dabar suvokiau, jog jis turi sužadėtinę, tačiau lankosi tokiame klube.
- Jūs turite sužadėtinę.- tariau girdėdama jo menką juoką.
- Tai nėra didelė paslaptis.- Louis atsakė su pašaipia gaidele balse, kurią nuleidau negirdomis.
- Ir jūs lankotės čia.- sumurmėjau pakeldama akis į jį.- Ar jūs turite problemų lovos reikaluose ar kažkas panašaus?- tariau matydama kaip jo veido išraiška pasikeičia.
- Nemaniau, jog psichologams reikia žinoti apie kliento lytinį gyvenimą.- jis sumurmėjo priversdamas mane menkai nusišypsoti vos suvokiau, jog radau dalyką, apie kurį jis nemėgsta kalbėti. Nors manau, jog būtų sunku rasti žmogų, kuris savanoriškai dalintųsi tokia informacija.
- Mums reikia žinoti apie viską. Išskyrus tai.- pridėjau stebėdama kaip jis pakelia akis kas privertė šypseną dingti iš mano veido. Nemėgau šypsotis ir to nedariau seniai kažkam tai matant. Nenorėjau žinoti kažką apie jo lytinį gyvenimą ar juolab jo sužadėtinę kas vertė pasijusti nemaloniai ir keistai. Neturėčiau taip jaustis dėl jo sužadėtinės. Tačiau žinau, jog pati norėčiau turėti tokį vyrą kaip jis, nes Džeimsas prilygsta košmarui. Pradžioje jis buvo malonus ir mielas. Iki gimė Adamas. Jis buvo laimingas, bet nepaisant to galėjau matyti kaip jis keičiasi. Ir galiausiai mano gyvenimas pasisuko banalia linkme, nes tapau vyro smurto auka.
- Tuomet klauskite ko norite, Velvet.- Louis balsas privertė papurtyti galvą ir ištrūkti iš minčių, kurios nebuvo malonios.
Pažvelgiau į Louis sutikdama jo mėlynas akis, kurios buvo beprotiškai ryškios, net jeigu apšvietimas čia buvo blogas. Jis buvo toks apie kokį aš visados svajojau.
Tačiau jis buvo tik mano klientas.
○○○
