'Velvet Odrea
Žvilgtelėjau į kairiąją veidrodžio pusę pažvelgdama į Louis, kuris sėdėjo ant sofos, kambaryje, kuris pagal viską priklausė man. Mėlynė ant mano skruosto jau buvo padengta nemažu makiažo sluoksniu ir būtent dėl to ji nesimatė. Kadangi Džeimsas tikrai pasistengė paraudimas tapo mėlyne ir ji nedings ganėtinai ilgai.
- Tu žiūri į mane jau kurį laiką.- papurčiau galvą vos išgirdau Louis balsą ir nusukau žvilgsnį nuo veidrodžio jausdama kaip mano skruostai rausta. Tačiau nebuvau tikra ar raudonis ant mano skruostų matysis dėl makiažo ant jų.
- Aš tiesiog galvojau.- apsisukau atsiremdama į stalą su veidrodžiu, ant kurio buvo visos makiažo priemonės.
- Rytoj ir vėl turėsi būti viena. Tačiau šįkart jau iki kitos dienos ryto kadangi aš išvykstu į Vieną rytojaus dienai.- Louis pakilo nuo sofos prieidamas prie manęs tad atsisėdau ant stalo menkai praskiesdama kojas ir leisdama jam atsistoti tarp jų. Ši pozicija nebebuvo nauja, tačiau vis tiek jaučiausi nejaukiai žinodama per kokį trumpą laiką jis tapo man toks artimas. Niekada nemaniau, kad taip greitai vos pabėgusi nuo Džeimso prisileisiu kažką arti savęs, tačiau su Louis viskas kitaip. Nežinau kodėl, tačiau taip yra ir aš negaliu to pakeisti. Nepakeisčiau to, net jeigu turėčiau tam galimybę.- Man patinka, kai tu taip žvelgi į mane.
- Aš nenoriu būti be tavęs.- greitai tariau vos jo žodžiai užtilo. Galėjau matyti kaip menka šypsena buvusi jo veide dingsta ir man tai nepatiko. Tikėjausi, jog nepasakiau nieko blogo, nes jo šypsenos dingimas nereiškė nieko gero. Man tai nepatiko.
- Turiu lygiai tokią pačią problemą kaip ir tu, Velvet. Pasiilgau tavęs per visą šią dieną ir esu tikras, jog pasiilgsiu per rytojų.- jis tarė man galint matyti kaip jo lūpų kampučiai menkai pakyla. Tačiau galėjau matyti susinervinimą jo šypsenoje ir mėlynose akyse, kurios prikaustė žvilgsnį. Buvau beveik tikra, kad žinau dėl ko jis.
Pakėlusi rankas suėmiau Louis kaklaraištį pataisydama jį. Man patiko, kai jis dėvėjo tamsiai juodą kostiumą ir žinojau, jog jis jį turi dėvėti dėl darbo. Nesu didelė jo darbo mėgėja, nes dirbdamas jis palieka mane vieną, tačiau neturiu jokios teisės reikšti savo norų.
- Tau reikia ruoštis.- tariau žinodama, jog jis negali tiesiog vykti į Vieną nepasiruošęs tam nieko ar juolab susidėjęs bent kažkiek daiktų.
- Tuomet mes turime grįžti į butą.- jis atsitraukė nuo manęs man nusileidus nuo stalo ir atsirėmus į jį. Supyniau savo rankų pirštus jausdamasi kiek blogai dėl to ką turėsiu pasakyti jam. Kažkiek žinodama Louis charakterį esu įsitikinusi, jog jam tai nepatiks.
- Aš liksiu čia. Kadangi tu išvažiuosi aš nenoriu praleisti visos dienos tavo bute viena.- atsidusau dantimis sukasdama apatinę lūpą ir stebėdama kaip jo veidas menkai pasikeičia jam susiraukus.
- Tu juokauji, tiesa? Jis visai neseniai pasirodė čia ir dabar tu man sakai, jog ketini likti?- Louis paklausė man suvokus, jog buvau teisi dėl jo ganėtinai "aštrios" reakcijos. Jis tiesiog negali to praleisti pro akis. Neturėjau tikėtis nieko kito.
- Tai tavo namai, Louis. Negaliu juose likti tuomet, kai tavęs ten nėra. Ir klube nebūsiu viena, tad tau nereikia jaudintis. Tu iš viso neturėtum jaudintis dėl manęs žinant tai, jog mes esame niekas.- tariau atšlydama nuo stalo ir pasigailėdama dėl to, jog mano žodžiai nuskambėjo ganėtinai šiurkščiai.
Nemėgau kalbėti taip ir ypač sakydama tokius žodžius. Jeigu mes susipyksime ir jis nuspręs mesti mane lauk iš savo gyvenimo neturėsiu nieko. Dabar turiu tik jį ir Adamą, o be jo neturėsiu nieko. Negalėsiu susigrąžinti Adamo iš Lauros jeigu mano gyvenamoji vieta bus klubas.
- Mes nesame niekas. Tai, jog neturėjome pokalbio šia tema nereiškia, jog mes nesame niekas, Velvet.- jis tarė man nepakėlus akių nuo grindų, kurios buvo padengtos kilimu, net tuomet, kai galėjau jausti Louis žvilgsnį.
- Tuomet pasikalbėkime apie tai. Nes aš noriu žinoti kas mus sieja ir kaip svarbu tai yra tau. Kadangi man prisileisti kažką po to ką ištvėriau su Džeimsu reiškia tikrai daug. Noriu būti tikra ar nedarau didelės klaidos ir neužbaigsiu dar blogesnėje padėtyje nei esu dabar.- paskutinius žodžius ištariau tyliau pati nesuvokdama kodėl juos sakau. Maniau, jog pasitikiu Louis ir tikiu jo žodžiais, tačiau dabar suvokiau, kad nesu tikra ar neužbaigsiu viena gatvėje. Nes jeigu neturėsiu Louis savo gyvenime neturėsiu ir darbo, kadangi klubas priklauso jam.
- Mes negalime pasikalbėti apie tai, nes aš nežinau kas sieja mus, Velvet.- Louis atsiduso man dantimis sukandus apatinę lūpą bei giliai įkvėpus.
- Aš lieku čia, tu išvažiuoji į Vieną. Pasikalbėsime, kai tu grįši.- tariau nenorėdama iš to kelti kažko didelio ir to kas nesibaigs gerai. Nemėgstu iš mažos problemos sukelti didžiausią kivirčą kaip tai padarydavo Džeimsas. Jam patiko rasti priežasčių sužeisti mane, fiziškai ir psichiškai. Tai buvo vienas jo mėgstamiausių dalykų ir vienas mano nekenčiamiausių.
- Tu turi žinoti tik tiek, jog tu man patinki Velvet. Labai patinki.- jis priėjo prie manęs man pakėlus galvą ir menkai linktelėjus. Tai buvo pirmasis kartas, kai nesutrikau pastebėjusi jį pasilenkiantį ir pajutusi priglaudžiantį lūpas prie mano.
'Louis Tomlinson
- Kokio velnio tu vyksti su manimi?- Markus paklausė vos atsisėdau šalia jo lėktuve ir atsirėmiau į ganėtinai minkštą atlošą. Sunkiai susitelkiau ties jo žodžiais, kadangi dabar galvojau tik apie Velvet ir klaidą, kurią tikriausiai padariau palikdamas ją klube. Ten yra Skotas ir kiti apsauginiai, kurių vardų vis dar nežinau, tačiau aš vis tiek jais nepasitikiu. Nepakankamai. Turėjau priversti ją grįžti į savo butą.
- Todėl, jog aš suorganizavau šį susitikimą ir kadangi dažniausiai juos rengiame Vienoje būtent ten jis vyks ir šįkart.- sumurmėjau suvokęs, jog neatsakiau į jo klausimą. Pastaruoju metu Velvet yra viskas apie ką galiu galvoti ir aš negaliu to pakęsti, tačiau tuo pačiu metu mėgstu tai.
- Ten bus Ala ir jos tėvas. Dabar ji tiesiog neatsitraukia nuo jo.- jis tarė pasiimdamas vandens buteliuką, kuris buvo įstatytas į ranktūryje esančią skylutę.
- Net nenoriu įsivaizduoti susitikimo su ja.- puikiai pažinojau Alą ir žinojau kokia erzinanti ji yra. Taip pat net jeigu palikau ją pažemindamas ji neketina palikti manęs ramybėje. Esu beveik tikras, kad jos tėvas tiesiog nemoka jai pakankamai pinigų arba neduoda tiek kiek ji pasiimdavo iš manęs.
Negalėjau suvokti kaip ji sugebėjo taip pasikeisti ir kaip aš to nepastebėjau.
- Ji nesiartins prie tavęs, dėl to esu tikras. Tu pažeminai ją palikdamas. Manai, jog ji nori būti pažeminta ir vėl?- jis paklausė man pažvelgus į kėdę prieš save ir atsidusus.
- Nežinau ko tikėtis iš jos, nes pasirodo visiškai nepažįstu savo buvusios sužadėtinės.- sumurmėjau menkai trukteldamas pečiais mano mintims vėl sugrįžus ties Velvet. Ji be galo skyrėsi nuo Alos, tad net norėdamas negalėčiau jų lyginti.
○○○
