23.

1.7K 148 6
                                        

'Velvet Odrea


Uždariau buto duris po savęs ir giliai įkvėpiau įsiklausydama. Deja galėjau girdėti televizoriaus garsus.

- Kur buvai?- išgirdusi nekenčiamą balsą pakėliau akis pažvelgdama į Džeimsą prie virtuvės stalo. Galėjau matyti jo suspaustus kumščius, tad žinojau, jog privalėsiu meluoti norėdama išsisukti su švelnia "bausme".

- Kadangi vakar išsivedei mane anksti Ela paliko mane dirbti iki paryčių.- tariau nusiimdama paltą ir jį pasikabindama.

- Sakyk.- susiraukiau pakeldama akis ir pažvelgdama į Džeimsą.

- Ką?

- Ką tokio padarei, jog nenori net pažvelgti į mane?- jis menkai nusijuokė atšlydamas nuo stalo ir prieidamas prie manęs.

- Džeims-

- Pasakyk man. Kitaip išsiaiškinsiu viską ne pačiu maloniausiu būdu.- jis priėjo prie pat manęs atsistodamas priešais kas privertė norėti prasmegti skradžiai žemę.

- Nieko nenutiko.- tariau net ir žinodama, jog jis nepatikės manimi. Negaliu pasakyti jam, kad Louis pabučiavo mane, nes tuomet jis nudėtų mane. Nepaisant to, jog Adamas tikriausiai kambaryje netoliese.

- Manai aš toks kvailas?- sustingau vos Džeimsas viena ranka suėmė mano riešą prisitraukdamas mane, o kitos pirštais suspaudė smakrą pakeldamas mano galvą. Nejudėjau jausdama ir stebėdama kaip jis žvelgia į mano akis.- Kalė.- jis atsitraukė nuo manęs.

Nespėjau nieko pasakyti, kai pajutau deginantį skausmą skruoste kas privertė mano veidą pasisukti, o mane žengti atgal vos išlaikant pusiausvyrą ant aukštakulnių, kuriuos dėvėjau.

Pridėjusi ranką prie skruosto galėjau jausti koks karštas jis yra. Žinojau, jog čia liks mėlynė ir daug didesnė nei praeitą kartą.

- Pasidulkinai su juo, tiesa?- Džeimsas priėjo prie manęs ir vėl suimdamas ranką, kurią šįkart laikiau ant savo skruosto. Jis vis dar degė dėl skausmo.

- Ne. Tu žinai, kad aš niekada to nepadaryčiau.- tariau tikėdamasi, jog mano žodžiai nesuerzins jo dar labiau. Nenorėjau to. Nenorėjau sulaukti daugiau.

- Tu nemeluoji.- jis sumurmėjo.- Jeigu pamatysiu jį šalia tavęs jūs abu lavonai.


'


Nusukau žvilgsnį nuo jo vos jis atsisėdo ant sofos krašto. Nenorėjau žiūrėti į jį ir būti vienoje patalpoje. Norėjau, jog jis tiesiog dingtų iš mano gyvenimo.

- Galime pasikalbėti?- susiraukiau jam paklausus to. Nuo kada Džeimsui rūpi mano nuomonė? Jis nuolat rūpinasi tik savimi ir retkarčiais prisimena Adamą, bet tai viskas. Niekada jam nerūpėjau.

- Apie ką?- paklausiau stengdamasi, jog mano balsas neskambėtų nervingai ar juolab išsigandusiai. Net jeigu jaučiau baimę jam būnant taip neįprastai arti manęs.

- Kadangi aš pradėjau dirbti ir uždirbsiu tikrai daug ir tu taip pat dirbi bei gauni daug sugalvojau kai ką. Šiandien man skambino tavo sesuo Laura ir pasakė, jog po keleto savaičių aplankys mus, tad mes turime persikraustyti.- susiraukiau išgirdusi jo žodžius. Mes neturėjome kur kraustytis ir net jeigu aš per šį laiką uždirbau daugiau nei per pusę metų prekybos centre mums vis tiek neužteks to.

- Mes neturime tam pinigų.- atsidusau,nuleisdama žvilgsnį.

Žinojau, jog jau yra vienuolikta valanda ir aš pavėlavau į klubą. Taip pat Džeimsas liepė Agatai pasakyti, kad nepasirodysiu. Tačiau vos Džeimsas baigs šį "pokalbį" nešdinsiuosi iš čia. Geriau praleisiu naktį klube negu su juo.

ᵥₑₗᵥₑₜ.Donde viven las historias. Descúbrelo ahora