'Velvet Odrea
- Ne.- papurčiau galvą nenorėdama tikėti jo tariamais žodžiais. Ir net jeigu tai būtų tikrų tikriausia tiesa vis tiek netikėčiau tuo. Nenoriu to. Tai per anksti, nes mes nepažįstame vienas kito gerai ir tie keli bučiniai negali reikšti tiek daug. Taip negalima. Tai nėra teisinga. Jis negali jausti nieko man, o aš jam.
- Velvet-
- Tu negali to sakyti. Taip negalima, Louis.- papurčiau galvą ir vėl pakildama nuo baro kėdės ir įsikabindama į paties baro kraštą vos menkai susvyravau ant aukštų aukštakulnių.
- Kodėl? Tu nesi su Džeimsu ar kažkuo kitu, o aš mečiau Alą, Velvet. Po to kas nutiko ryte aš supratau ką jaučiu tau.- jo žodžiai privertė giliai įkvėpti suvokiant, jog tikrai gailėsiuosi savo pačios ištarti ketinamų žodžių. Nes esu tikra, jog vos ištarsiu juos suvoksiu, kad tai gryniausias melas.
- Nepaisant to ką jis man padarė aš jaučiuosi įsipareigojusi jam. Negaliu pamiršti to, jog jis buvo mano pirmasis visur, net jeigu tie dalykai yra smurtas.- stebėjau jo veido išraišką jam susiraukus. Tikėjausi, jog tai privers jį suvokti, kad nejaučiu jam nieko nors nesu tikra dėl to, tačiau nenorėjau, jog jis supyktų. Bijojau prarasti gyvenamąją vietą, galimybę visas Adamo globos teises gauti sau ir jį. Bijojau prarasti Louis. Nors tai tebuvo kelios savaitės nežinojau ką daryčiau be jo, kai negaliu nustoti galvoti apie jį.
- Tuomet leisk man būti antruoju tavo gyvenime, nes net norėdamas pamiršti ir nuslopinti tai ką jaučiu tau nepadarysiu to. Jeigu nenori gali netikėti tuo, tačiau tai ką tau jaučiu yra tikra ir aš žinau, kad tai nėra vienpusis jausmas.- Louis apėjo barą ir atsistojo prieš mane. Atsirėmiau į jo kraštą, kuris rėmėsi į mano nugarą, vos jo rankos įsirėmė į baro kraštus iš abiejų mano šonų. Tai nebuvo pati jaukiausia ir maloniausia situacija. Ypač šiuo metu.
- Louis, prašau. Mes negalime-
Buvau priversta užtilti vos Louis lūpos prisispaudė prie mano. Galėjau jausti kaip kvėpavimas užstringa mano gerklėje jaučiant jį taip arti savęs jo krūtinei susilietus su manąją. Nors ką tik tikinau, kad tai blogai ir tai neturėtų vykti pajudinau savo lūpas kartu su jo leisdama jo krūtinei labiau prisispausti prie manosios. Jaučiau jam kažką kas vertė bijoti, jog jis dings iš mano gyvenimo nors net nenorėjau to pripažinti. Žinojau, jog nepripažinsiu to garsiai net ir beprotiškai norėdama. Per daug bijojau būti atstumta ir pažeminta. Louis ranka atsitraukė nuo baro krašto ką supratau vos pajutau ją ant savo liemens. Jis apsivijo jį prispausdamas mane prie savęs. Negalėjau suvaldyti menkos dejonės, kurį išsprūdo pro mano lūpas, jam atsitraukus nuo manęs. Tačiau tai nebuvo galas viskam, nes jo rankos apsivijo mano liemenį ir nusileido ant šlaunų kas privertė jų odą pašiurpti pajutus jo prisilietimą. Abiejomis rankos stipriai apsivijau jo kaklą vos Louis kilstelėjo mane priversdamas atsisėsti ant baro paviršiaus. Neteko ilgai laukti kai jis praskėtė mano kojas, kas privertė suknelę pasikelti, o mano skruostus įgauti raudoną atspalvį. Nepaisant to, jog dirbu striptizo klube jaučiuosi nejaukiai net po to, kai jis matė mane pusnuogę daugiau kartų nei turėjo.
Louis atsistojo tarp mano kojų pakeldamas vieną ranką ir ja patraukdamas plaukus nuo mano veido. Tai, jog net man sėdint ant baro jo veidas buvo viename lygyje su manuoju leido suprasti kokia žema esu prieš jį.
- Tu netiki manimi?- jis paklausė to kas privertė atsidusti užmerkus akis.
- Aš tikiu tavimi, bet..
- Tiesiog nenori pripažinti, jog jautiesi taip pat?- atsimerkiau pažvelgdama į skaidrias ir ryškiai mėlynas Louis akis. Nežinau dėl kokios priežasties, tačiau be galo dievinau jo akis. Žinojau, jog jeigu turėčiau galimybę žvelgčiau į jas tiek ilgai kiek galėčiau. Ir būčiau su juo visą laiką, kiekvieną akimirką. Jeigu tik turėčiau tam galimybę.
