'Velvet Odrea
Telefoną gražinusi į palto kišenę lėtai grįžau į virtuvę. Man ketinant atsisėsti ant kėdės išgirdau kaip buto durys atsirakina ir neilgai trukus atsiveria, tad apsisukusi pažvelgiau ten pamatydama kaip Džeimsas įeina pro duris viena ranka laikydamas Adamą, o kita uždarydamas duris ir jas užrakindamas. Jis pasilenkė leisdamas Adamui nulipti ir atsistoti ant žemės. Vos tai padaręs jis pribėgo prie manęs, tad atsitūpiau nusišypsodama ir rankomis apsivydama jo mažą kūną vos jis apsikabino mane.
- Tėtis-
- Papasakosi viską, kai pavalgysime vakarienę, gerai mažuti?- tariau nutraukdama jį, kad ir kaip to nenorėjau. Adamas nemėgdavo kalbėti išskyrus tuos atvejus kai Džeimsas jį kažkur nusivesdavo. Ir taip nutiko šįkart, nes kitu atveju jis net nebūtų pradėjęs kalbėti.
- Mes jau pavalgėme. Nusivedžiau jį į McDonalds.- Džeimsas tarė nusivilkdamas striukę ir ją pakabindamas ant kabliuko.
- Tuomet eik išsivalyti dantis ir į lovą.- tariau atsistodama ir matydama kaip jis nubėga prie siauro koridoriaus, kurio gale buvo vonia.
- Seidžė atleido tave.- jis praėjo pro mane apeidamas stalą ir nueidamas prie šaldytuvo. Šįkart Džeimsas buvo blaivas, bet aš vis tiek jaučiau menką baimę. Jis paklaus manęs kur buvau ir kodėl paprašiau ilgesnės pietų pertraukos ir vos jis suvoks, kad meluoju, nes nėra jokios galimybės pasakyti jam tiesos, trenks man. Galbūt net kelis kartus. Jeigu pasakyčiau jam kur ir su kuo buvau iš tiesų apsiimčiau dvigubai, net jeigu mes su Louis nebuvome net susilietę. Neturėjome jokio kontakto nei rankų paspaudimo nei kažko panašaus.
- Ką?- susiraukiau apsisukdama ir pažvelgdama į jį.- Ji neturi jokios teisės. Tai tu dulkinaisi su ja ir ji atleido mane?
- Liepiau jai tai padaryti. Man jau pabodo, jog tu dirbi ten. Suradau tau geresnį darbą.- jis nusijuokė išsitraukdamas stiklinį alaus butelį iš šaldytuvo bei užtrenkdamas jo dureles.
- Kokį?- tariau stengdamasi nekeisti balso tono. Nenorėjau, jog jis pamanytų, kad išsišoku prieš jį ir sugalvotų už tai man trenkti.
- Tu žinai kaip man nepatinka, jog tu atsisakai miegoti su manimi kai to noriu. Tad sugalvojau kaip pamokyti tave. Klube, kuriame lankausi, trūksta vienos šokėjos ir jos tikrai gerai uždirba. Tai praverstų ir tau, nes nebegalėčiau pagrąžinti tavo kūno žinodamas, jog tu turėsi rodyti jį visiems. Tai išmokys tave paklusnumo-
- Ne.- nutraukiau jį padarydama klaidą. Jis nemėgsta, kai tai padarau.
- Nepertraukinėk manęs ir neatsisakyk. Pasakiau klubo vadovui, jog nuo rytojaus nakties tu pradedi dirbti, tad pasiruošk Vel.- jis atsidarė butelį leisdamas lengviau atsikvėpti suvokus, jog jis neketina trenkti man.
- Kas jeigu aš pati susirasiu darbą? Ir jis bus geriau apmokamas negu šokėjos.- tariau rankomis pasiremdama į stalą ir atsidusdama. Nė už ką nenorėjau ir neketinau dirbti šokėja. Nemokėjau šokti ir tikrai neketinau išsirengti prieš daugybę girtų ir senų vyrų.
- Tau nepavyks, Vel. Per naktį tu gausi dvigubai tiek kiek uždirbi per mėnesį tame kvailame prekybos centre.- jis nusijuokė pridėdamas butelį prie lūpų ir atsigerdamas didelį gurkšnį.- O jeigu atsisakysi ir liksi be darbo tuomet išmesiu tave iš namų ir tu likti be jų ir be Adamo.
- Prašau, Džeimsai. Leisk man bent pamėginti.- tariau garsiai atsidusdama. Žinau, jog tikrai nerasiu tokio darbo, kuris jo nuomone bus geresnis nei jo išrinktas, tačiau galiu pasistengti tai padaryti. Kas bus sudėtinga.
- Jeigu iki rytojaus vakaro tu nerasi jo mes eisime į klubą, tu atidirbsi ten naktį ir galiausiai namo parneši daugiau pinigų nei iki šiol.- jis tarė pažvelgdamas į mane ir palikdamas alaus butelį ant stalo bei išeidamas iš virtuvės. Mačiau kaip jis nueina prie Adamo kambario durų pasibelsdamas ir įeidamas į vidų. Atsidususi atsisėdau ant kėdės ir rankomis pasirėmiau galvą delnais perbraukdama per veidą.
'
Padėjau telefoną ant stalo garsiai atsidusdama ir mėlynu rašikliu perbraukdama dar per vieną darbo skelbimą bespalvio laikraščio lape. Beveik visi skelbimai buvo užbraukyti kas reiškė, jog neilgai trukus man teks imti kitą. Tai jau trečiasis laikraštis ir aš niekaip negaliu surasti kažko kas tiktų man, o jeigu tai tinka manęs nepriima.
Pamačiusi namų tvarkytojos skelbimą parašyta didžiosiomis raidėmis atsidusau susiraukdama ir vis tiek telefoną paimdama į rankas. Man tiks bet kas tik ne stiprizo šokėjos darbas, kurį jau turiu, beje. Žinau, jog didžiausia tikimybė, kad nerasiu nieko. Turėčiau dirbti kokios nors geros firmos vadovo sekretore ar kažkokiame panašiame poste, nes tik tuo atveju per mėnesį uždirbsiu daugiau nei šokdama.
Atrodo, jog tas prakeiktas darbas yra beveik geriausiai apmokamas.
Man nespėjus surinkti numerio parašyto skelbimo apačioje mano telefonas suskambėjo, tad susiraukiau ir trumpam užsimerkiau pamačiusi nežinomą numerį, kurį jau pažįnau. Nors dabar norėčiau, jog jis paliktų mane ramybėje, žinau, jog vos susitikusi su juo apsigalvosiu. Jo būvimas šalia kažkokiu būdu ramina.
Atsiliepusi pridėjau telefoną prie ausies galvą pasiremdama ranka ir ją atremdama į stalą. Buvo keista namuose sėdėti dienos metu, bet turėsiu įprasti tai daryti, nes naktimis aš dirbsiu, o dienomis būsiu namuose.
- Louis.- tariau vos atsiliepusi.
- Atleiskite jeigu trukdau, Velvet. Tiesiog ryte jūs neatsiliepėte, o aš norėjau atsiprašyti už vakar vakarą. Neturėjau klausti to kas nėra mano reikalas.- jo balso tonas privertė mano raumenis atsipalaiduoti, o akis užsimerkti. Jis veikė mane kažkokiu man nežinomu būdu ir tai kiek gąsdino. Turėčiau tai jausti su Džeimsu, bet ne su juo. Niekuomet to nejaučiau su Džeimsu.
- Jūs per daug viską sureikšminate. Ir skambinate man per daug dažnai.- pridūriau paimdama rašiklį į rankas ir nubraukdama namų tvarkytojos skelbimą. Žinau, jog neturėčiau taip greitai to atmesti, bet manęs nevilioja toks darbas. Nenoriu žemintis ką padaryčiau vos Džeimsas sužinotų apie jį. Jis rastų daug būdvardžių apibūdinti tam.- Psichologai su klientas kalbasi kartą per savaitę. O mes tai darome jau penktą kartą įskaitant visus telefoninius pokalbius ir mūsų susitikimą.
- Ar jūs skaičiuojate tai, Velvet?- jis paklausė priversdamas mane menkai nusišypsoti.
- Tuomet, kai neturiu ką veikti.- tariau atsakydama į jo klausimą ir jausdama šypseną savo veide paplatėjant.
- Kadangi dabar neturite ką veikti ką supratau iš jūsų žodžių neatsisakysite susitikti su manimi, tiesa?- šypsena dingo iš mano veido suvokus, jog turėsiu atsisakyti to, net jeigu ir žinau, kad tai praskaidrintų mano nuotaiką.
- Atleiskite, bet šiuo metu esu užsiėmusi. Galėsime tai padaryti kitą savaitę, Louis.- tariau atsidusdama ir pažvelgdama į laikraštį ant stalo.
- Nemanau, jog ištversiu tiek ilgai, Velvet. Pasiilgsiu jūsų balso.- jo žodžiai privertė mane menkai sutrikti. Pažįstu jį vos ne pilnas tris dienas, tačiau jis privertė mane pasijusti taip kaip Džeimsas nesugebėjo per visą laiką kol esame pažįstami.
- Viso, Louis.- tariau ir nelaukusi jo atsakymo greitai baigiau pokalbį telefoną padėdama ant stalo prie savęs bei paimdama kitą laikraštį iš nemenkos krūvos.
Turiu savo mintis sutelkti į tai ką dabar darau, nes kitu atveju man teks šokti pusnuogei, aplink metalinį stulpą klube pilname šlykščių ir girtų vyrų.
○○○
