'Velvet Odrea
- Ten bus Semas?- Adamas paklausė, kai atsitūpiau prieš jį. Jo ūgis buvo žemas, tačiau neturėjau tikėtis nieko kito, kai jam buvo vos treji.
- Žinoma, jog bus.- tariau nusišypsodama. Galėjau matyti Laura prie savo mašinos, kuri buvo už Adamo. Nenorėjau atsisveikinti su juo ypač tuomet, kai nemačiau jo ilgą laiką. Man nepatinka būti atskirai nuo jo net jeigu žinau, kad jis bus su Laura, kuria pasitikiu labiau nei savimi.
- Mums reikia važiuoti.- jos balsas pasiekė mane, tad atsidusau, tačiau toliau šypsojausi, nes žinojau, jog jeigu to nedarysiu Adamas nenorės išvažiuoti. Jis daug panašesnis į Džeimsą nei į mane. Džeimsas toks pat prieraišus kaip ir jis, tačiau blogąją prasme. Mane šalia savęs jis laikė per prievartą, prieš mano valią.
- Susitiksime po septynių dienų.- atsitiesiau vos Adamas nuėjo prie Laura. Stebėjau kaip ji atidaro galines mašinos dureles ir jis įsėda. Atsidusau abi rankas susikišdama į palto kišenes.
- Nori eiti į kavinę ar grįžti į butą? Liko trys valandos iki važiavimo į klubą.- girdėjau Louis balsą priartėjant prie manęs vos pajutau kaip jo ranka apsiveja mano liemenį ir prisitraukia prie savęs. Tai buvo neįprasta ir keista, tačiau malonu. Man patiko, kai jis buvo šalia manęs ir elgėsi taip kaip Džeimsas niekuomet nesielgdavo.
Man nepatiko lyginti Louis ir Džeimsą, nes jie buvo visiškai skirtingi. Tačiau dėl to kiek ilgai Džeimsas buvo mano gyvenime ir kaip sugadino jį, negaliu jo tiesiog pamiršti arba išmesti iš savo galvos, kad ir kaip to norėčiau.
- Kokia prasmė važiuoti į klubą jeigu aš vis tiek nedirbu?- atsidusau. Nenorėjau tiesiog praleisti visos nakties būdama ten ir stebėti girtus žmones bei šokėjas. Daug geriau būtų jeigu galėčiau dirbti ir net jeigu tai būtų klientų aptarnavimas ar sėdėjimas už baro.
- Aš turiu ten nuvažiuoti, kadangi dabar valdau jį. Ir nenoriu palikti tavęs vienos.- Louis žodžiai privertė pasisukti šonu ir pažvelgti į jį. Vos sutikusi jo žvilgsnį suvokiau, jog visą šį laiką jis žiūrėjo į mane ir tai privertė pasijusti dar nejaukiau nei vertė jo žvilgsnis.
- Aš galiu pasirūpinti savimi. Ir tikrai neketinu susirinkti visų vertingų daiktų tavo bute bei dingti.- menkai pavarčiau akis jausdamasi kiek nejaukiai dėl to kaip arti manęs jis buvo. Ir žinoma dėl to, jog buvome gatvėje. Nesu pratusi būti viešumoje ypač miesto centre kur būtent gyveno Louis.
- Aš žinau, jog tu gali pasirūpinti savimi ir pasitikiu tavimi pakankamai, jog palikčiau vieną bute, tačiau nenoriu to daryti.- jis atsiduso man menkai nusišypsojus.
- Tuomet aš važiuosiu su tavimi.- net nenorėdama to vis tiek ketinau tai padaryti. Jaučiausi taip lyg turėčiau daryti bent tokius dalykus dėl jo po to ką jis padarė dėl manęs. Gyvenu jo namuose net jeigu jis manęs beveik nepažįsta. Privalau atsilyginti jam net jeigu jis neprašė manęs nieko. Kitu atveju jausčiausi taip lyg naudojuosi juo.
- Būsime ten iki vidurnakčio. Tuomet grįšime kadangi man reikės vykti į biurą rytoj.- jo žodžiai privertė menkai susiraukti vos išgirdau juos. Jeigu jo nebus bute aš būsiu ten viena, tad nepaisant to, jog ką tik sakiau, kad galiu pasirūpinti savimi nenoriu praleisti visos dienos be jo.
- Aš turėsiu būti viena?- paklausiau tikėdamasi, jog jis pasakys, kad jis nuvyks ten trumpam. Galbūt dėl mano noro būti su juo yra kaltas iš kažkur atsiradęs prisirišimas, nes kitos priežasties nežinau.
- Tu gali pasirūpinti savimi, Velvet. Grįšiu šeštą valandą ir į klubą mes nevažiuosime.- Louis ranka atleido mano liemenį kas privertė pasijusti keistai ir kiek kitaip nei tą akimirką, kai jis jį apsivijo. Jam pradėjus eiti sekiau jį žinodama, jog dabar teks grįžti į jo butą. Man patiko ten nepaisant to, jog jaučiausi nejaukiai dėl to, jog buvau jo aplinkoje, kuri buvo prabangi ir baugino mane. Bijojau, jog jis susitaikys su Ala ir tuomet aš neteksiu visiškai visko.
- Tu tikrai taip pasitiki manimi?- paklausiau sustodama vos priėjome jo mašiną. Louis atsiduso apsisukdamas ir pažvelgdamas į mane.
- Daug labiau nei tu įsivaizduoji.- Louis menkai nusišypsojo leisdamas dar kartą suvokti kodėl man taip patiko, kai jis būdavo šalia.
'
- Neprisimenu kada paskutinį kartą suteikiau sau laisvą pirmadienį, jog galėčiau tiesiog pabūti su kažkuo.- Louis uždarė buto duris po savęs man atsisegus palto sagas ir nusiėmus jį. Iš karto pajutau menką vėsumą, nes dėvėjau tą pačią suknelę, kuri man nepatiko. Nebuvau didelė jos mėgėja.
- Tu niekuomet nepasiimdavai laisvos dienos, jog ją praleistum su Ala?- paklausiau pažvelgdama į jį ir stebėdama kaip Louis numeta švarką ant spintelės rankas susikryžiuodamas ties tvirta krūtine.
- Ne, iš tiesų. Stengiausi laikytis atokiai nuo jos, kadangi ji mane erzino vien savo būvimu šalia. Jeigu būčiau vedęs ją būčiau padaręs didžiausią klaidą. Ir tu mane sustabdei nuo jos padarymo, tad turėčiau dėkoti tau.- Louis paėmė paltą iš mano rankų praeidamas pro mane ir įeidamas į svetainę. Truputį pasisukusi sekiau jį jam numetus paltą ant sofos ir nuėjus į virtuvės pusę. Neatsilikau nuo jo, kad ir kaip sudėtinga tai buvo su žudančiais ir kojas laužančiais aukštakulniais.
- Tu mylėjai ją? Kažkada turiu omenyje.- žinojau, jog galbūt ne laikas klausti jo tokių klausimų, bet nesvarbu kas aš visuomet būsiu psichologė ir rasiu būdą prieiti prie tokių dalykų. Arba darysiu tai subtiliai arba tiesmukai, kaip šią akimirką.
- Kai sutikau ją. Tuomet mes mylėjome vienas kitą. Tačiau galiausiai įsikišo mano uždirbti pinigai ir ji pamilo juos.- paskutinius žodžius jis ištarė kitokiu balso tonu ir jeigu būčiau mačiusi jo veidą tą akimirką, kai jis sakė tai, būčiau supratusi ką tai reiškia. Ar jis įskaudintas, nusivylęs ar piktas. Man rūpėjo kaip jis jaučiasi, bet nenorėjau jo to paklausti tiesmukai.- Galbūt galime apsieiti be visų psichologinių dalykų? Jaučiuosi lyg tai būtų vienas iš mūsų susitikimų, bet taip nėra, tad..- Louis užtrenkė šaldytuvo dureles ir apsisuko prieidamas prie baro bei atsisėsdamas priešingoje pusėje nei aš. Būtent todėl galėjau žvelgti tiesiai į jį ką ir dariau net jeigu jaučiausi nejaukiai.
- Kodėl tu taip žiūri į mane?- tiesmukai paklausiau sutikusi jo žvilgsnį, kuris kažkuo skyrėsi nuo maniškio. Nežvelgiau į jį taip kaip jis žvelgė į mane.
- Nes tu man patinki, Velvet. Labai patinki.
○○○
