'Velvet Odrea
Laikiau stiklinę rankoje žvelgdama į skystį joje. Išgėriau tik vieną kol kas. Su puse, iš tiesų, kadangi, ta kurią laikiau, buvo puspilnė. Nemėgau gerti ir niekada to nedarydavau, bet kadangi Agata atsinešė alkoholio po visko kas nutiko negalėjau to atsisakyti.
Jaudinausi dėl Louis. Nežinojau kur jis yra ir nežinojau ar jam viskas gerai, ir tai vertė jaustis keistai. Niekada taip nesijaudinau dėl nieko. Tai verčia jaustis blogai, nes nenoriu, jog jam kas nors nutiktų.
- Tu nesiklausai manęs ir tam yra priežastis.- pakėliau akis galiausiai suvokdama, jog Agata kalbėjo su manimi visą šį laiką, o aš tiesiog sėdėjau paskendusi mintyse.
- Atleisk.- sumurmėjau pakeldama stiklinę ir priglausdama prie lūpų. Atsigėriau iš jos, tačiau tai nebuvo daug, nes nenorėjau gerti ir tuomet būti girta. Neprisimenu kada paskutinį kartą buvau girta, bet žinau, jog nenoriu prisiminti savo elgesio, kai tokia esu ir kentėti nežmoniško galvos skausmo ryte.- Ir tam nėra jokios priežasties. Tiesiog užsigalvojau.
- Apie Louis?- jos žodžiai privertė nusukti žvilgsnį ir atsidusti suvokus, jog nėra jokios prasmės meluoti, nes galiausiai ji vis tiek išsiaiškins. O jeigu ne žinau, jog ji numano apie ką aš galvoju ir jos spėjimai teisingi.
- Kas jeigu jam kas nors nutiks?- paklausiau pažvelgdama į ją ir matydama kaip Agata pavarto akis.
- Tikrai manai, jog jam kas nors nutiks? Jis Louis. Jam viskas bus gerai.- ji nusišypsojo priversdama mane taip pat išspausti priverstinę šypseną, kuri tikriausiai buvo vos matoma.
- Aš tiesiog jaudinuosi.- tariau žvilgsnį nuleisdama į stiklinę savo rankoje ir pirštu vesdama per jos kraštą. Nebeketinau gerti, nes nekenčiau būti girta ir žinau, jog po keleto stiklinių būčiau lengvai apgirtusi. To man nereikia.
- Tu jauti jam kažką?- Agatos žodžiai privertė susiraukti ir pakelti akis į ją papurtant galvą.
- Aš tiesiog jam dėkinga. Už tai, jog jis padeda man. Niekas niekuomet nėra padaręs tiek daug dėl manęs per tokį trumpą laiką.- patrūkčiojau pečiais tikėdamasi, jog ji patikės mano žodžiais ir nemėgins sužinoti nieko daugiau. Nes aš nežinau ką jam jaučiu nors žinau, jog tai nėra tik dėkingumas ir rūpestis. Tai kažkas daugiau, ko aš nesuprantu. Niekada nesu jautusi kažko panašaus kažkam kitam. Net Džeimsui, kuri maniau mylinti. Pasirodo, jog niekuomet nieko jam nejaučiau išskyrus susižavėjimą ar simpatiją.
- Esi tuo tik-
Agata buvo nutraukta vos kabineto durys atsidarė ir aš greitai padėjau stiklinę ant stalo atsistodama bei taip pat greitai sustodama ir ranka suimdama kėdės atlošą, jog išlaikyčiau pusiausvyrą. Atrodo, jog man užtenka vos tiek alkoholio, jog mano galva jau svaigtų ir aš sunkokai laikyčiau tiesią laikyseną. Gerai buvo tai, jog vis dar blaiviai mąsčiau.
Papurčiusi galvą pažvelgiau į Louis kuris įėjo į kabineto vidų ir užtrenkė duris po savęs. Susiraukimas atsirado mano veide vos pastebėjau jo rankas ir prieš jam išeinant buvusius baltus marškinėlius. Priėjau prie jo ketindama suimti jo ranką, bet jis ją patraukė priversdamas pakelti akis. Tačiau jo žvilgsnis buvo nukreiptas ne į mane, o į kažką už manęs. Tai akivaizdžiai buvo Agatta.
- Gali eiti šiandien tau dirbti nereikės, bet pinigus vis tiek gausi.- Louis tarė praeidamas pro mane kas privertė menkai susiraukti. Man reikėjo sužinoti kas ten nutiko.
Kas jeigu jis supyko ant manęs dėl kažko ką jam pasakė Džeimsas? Žinau, jog jis gali prisigalvoti visko, bet nemaniau, jog Louis galėtų patikėti juo.
