'Velvet Odrea
Išlipusi iš taksi automobilio užtrenkiau dureles po savęs jausdama kaip mano lūpos prasiveria vos išvydus gigantišką pastatą prieš save. Žinojau, jog jis bus prabangus ir didelis, bet tai nebuvo tai ką įsivaizdavau. Jis buvo daug didesnis ir aukštesnis.
Įsikišusi rankas į palto kišenes pradėjau eiti link durų galvą laikydama iškeltą nors nenorėjau to. Jaučiausi nejaukiai vos sutikusi keleto kostiumus dėvinčių vyrų, kurie akivaizdžiai buvo verslininkai, žvilgsnius. Skyriausi nuo šių žmonių ir manau jie taip pat tą pastebėjo.
Vos įėjusi į vidų stengiausi sulaikyti nuostabą vos pamačiau be galo šviesų vestibiulį. Jo grindys buvo baltos ir išklotos marmuro plytelėmis. Kairėje buvo kelios baltos sofos ir galiausiai kiek toliau kavinė. Niekada nedirbau ir nebuvau tokioje vietoje.
Priėjusi prie registratūros atkreipiau ten stovinčios merginos dėmesį. Ji pakėlė akis maloniai nusišypsodama ir pilnai atsisukdama į mane.
- Kuo galėčiau padėti?- ji paklausė maloniu balsu man giliai įkvėpus.
- Aš pas Louis Tomlinson.- tariau tikėdamasi, jog neapsikvailinsiu ir, jog man nereikės išeiti iš čia suvokus, jog jis nusprendė pasišaipyti iš manęs.
- Ak, tiesa. Ponas Tomlinson turi susitikimą su psichologe. Dabar jis yra susitikime, tačiau jūs galite eiti į jo kabinetą. Jis yra vienuoliktame aukšte paskutinės durys korioriuje. Sekretorė jus praleis.- linktelėjau vos išgirdusi merginos žodžius ir atšlyjau nuo registratūros ar kad ir kas tai buvo. Pradėjau eiti link lifto prie kurio nebuvo daug žmonių, tad tai buvo gerai.
- Velvet.- išgirdusi kartą jau girdėtą balsą sustojau giliai įkvėpdama ir iškvėpdama. Apsisukau pažvelgdama į vaikiną, kuris buvo klube su Louis. Žiūrėjau tiesiai į jį mėgindama prisiminti jo vardą, bet tai buvo sudėtinga, nes vietoj to, jog turėčiau bent kelis variantus aš neturėjau nė vieno.- Tu neprisimeni mano vardo, tiesa?- vaikinas menkai nusijuokė, tad lengvai atsidusau suvokusi, jog jis nėra rimtas ir niūrus bei tas, kuris rastų ką pasakyti dėl to, kad neprisimenu jo vardo.
- Atleisk, bet ne.- tariau stebėdama kaip jis nusišypso pridėdamas vienkartinį kavos puodelį prie lūpų ir atsigerdamas.
- Aš Markus. Ir tu čia žinoma dėl Louis.- žinojau, jog mano buvimo čia priežastis akivaizdi. Dėl ko daugiau galėčiau apsilankyti tokioje vietoje kaip ši?
- Jis pasikvietė mane ir aš-
- Žinau, tad leisk man tave palydėti iki jo kabineto.- Markus pradėjo eiti link lifto, tad neturėdama jokio pasirinkimo sekiau jį. Pasiekus lifto duris jis ketino paspausti mygtuką, tačiau jam nespėjus to padaryti durys atsivėrė.
Markus apsisuko pažvelgdamas į mane ir praleisdamas, tad atsidususi įžengiau į liftą atsistodama jo tolimiausiame kampe. Jam atsistojus šalia manęs nuleidau žvilgsnį jausdamasi nejaukiai. Išlaikyti pusiausvyrą stovint ant be galo aukštų aukštakulnių dabar nebuvo taip sudėtinga, nes buvau įpratusi prie jų nešiojimo, tačiau mano kojos vis tiek skaudėjo.
- Kas sieja tave ir Louis?- Markus paklausė ignoruodamas keletą žmonių, kurie buvo lifte taip pat. Pakėliau akis ir žvelgiau tiesiai atsitiesdama. Negalėjau sakyti jam nieko, nes jis neturėjo nieko žinoti. Niekas negalėjo žinoti apie viską ką Louis padarė ir kam aš leidausi.
- Nieko.- tariau pasakydama tą patį ką ir Agatai. Tik šįkart neketinau pasakyti tiesos jam po to, kai jis mėgins ištraukti ją iš manęs.
- Klausyk, Velvet. Nenoriu būti nemalonus, bet tu turėtum jį palikti ramybėje. Jis turi sužadėtinę-
- Aš turiu vaikiną ir sūnų. Ir jeigu manai, jog viskas kas aš esu yra tiesiog kekšė ir striptizo šokėja, kuri nori pinigų, tu klysti.- praėjau pro jį vos lifto durys atsidarė ir išėjau iš jo eidama tiesiai link durų, kurios buvo gale.
Praėjusi pro merginą, kuri sėdėjo už stalo ir žvelgė į mane man praeinant, atidariau duris įeidama ir sustodama.
Patalpa, kurioje buvau, buvo tuščia. Jos galinė siena buvo įstiklinta, o prieš ją stovėjo stalas apkrautas popieriais, ant kurio taip pat buvo nešiojamasis kompiuteris ir keli telefonai, kas privertė susiraukti. Prieš stalą stovėjo kelios kėdės, tačiau nusprendžiau atsisėsti ant baltos sofos dešinėje pusėje.
Vos atsisėdusi dar kartą nužvelgiau patalpą užsimerkdama ir iškvėpdama.
Džeimsas mano, jog esu klube ir repetuojuosi šokiui penktadienio vakarą. Nors iš tiesų turėčiau tai daryti, nes nesu pasiruošusi šokti rytoj. Nesu pasiruošusi šokti kada nors ir vėl. Man užteko ir pirmų dviejų kartų, kurie padėjo suvokti, jog tai tikrai nėra mano mėgstamas dalykas.
Šiandien buvo tikriausiai pirmasis kartas, kai Džeimsas nustebino mane, tačiau bent kiek maloniai. Nes jis išėjo į darbą, kurį gavo, ir kaip visuomet nuo šiol jis pasiims Adamą iš darželio. Tačiau tikrai neketinu būti tokia naivi ir neimsiu tikėti, jog jis pasikeis, nes žinau, jog jeigu tai darysiu, stipriai ir skaudžiai nusivilsiu.
Išgirdusi kaip kabineto durys atsidaro greitai atsimerkiau taip pat greitai pakildama nuo sofos. Pro duris įėjo tikrai ne Louis. Tai buvo blondinė dėvinti ilgą, juodą paltą. Jos žvilgsnis leido suprasti kas ji yra.
Ji jo sužadėtinė.
- Kas tu?- stebėjau kaip ji primerkia plačias akis ir susikryžiuoja rankas ant krūtinės stebėdama mane.
- Aš pas Louis.- tariau neketindama sakyti nieko daugiau, nes žinojau, jog jeigu pasakysiu bent žodį ne taip Louis kentės dėl to. Nenoriu, jog jis išsiskirtų su savo sužadėtine vien dėl to, jog aš negalėjau patylėti.
- Nuo kada kekšės jį vadina vardu?- susiraukiau išgirdusi jos žodžius.
- Atsiprašau?- pastebėjusi menką šypseną jos veide supratau, jog ji neketina atsiimti savo žodžių ir nesigaili jos pasakiusi. Galbūt yra suprasti kodėl Louis nenori grįžti pas ją.
- Tu ta kekšė ir Elos striptizo klubo, tiesa? Ta, pas kurią jis lankosi kiekvieną naktį.- ji išspjovė žodžius ir nors žinodama, jog turiu tylėti negalėjau to padaryti.
- Jis mieliau renkasi mane, negu tave.- sumurmėjau susikryžiuodama rankas ties krūtine ir pažvelgdama į duris bei tikėdamasi, jog gausiu progą dingti pro jas. Nenoriu likti čia ypač po susidurimo su jo sužadėtine. Nežinau kokia bus jo reakcija, kai jis įeis ir ras ne tik mane, bet ir ją. Tačiau esu tikra, jog aš būsiu ta, kuri bus išvaryta. Ji jo prakeikta sužadėtinė.
- Klausyk tu, maža kale-
Blondinė buvo nutraukta atsidariusių durų ir šįkart tai buvo tai ko aš tikėjausi ir laukiau.
○○○
