BLOODY HEART//: DONE [LT] ✔

13D

Neleidau ašaroms sustoti tekėti.... Mano skausmas buvo toks stiprus... O Tommy sakė tiesą,aš nusižudysiu... Išsemiau vieną britvos peiliuką ir padariau dešimt ant vienos ir ant kitos rankos negilius įbrėžimus... Kraujas povaliai skverbėsi. Ta peiliuką numetus pasiėmiau kitą. Tą patį padariau tik kad šį kartą įbrėžimai bo gilesni. Pasėmiau trečia tą patį padariau tik ši kartą jau buvo įbrėžimais labai gilūs. Skausmo nejaučiau,o kraujas tekėjo mano rankomis ir kojomis ... Girdėjau įeinančius žingsnius į kambarį. Jie klausė vienas kito kur aš... Aš tylėjau,nes norėjau mirti kad niekas manęs nerastų..  Vidinis skausmas buvo daug galingesnis nei fizinis. Ašaros lyg perlai tekėjo mano žandu...... O dušo lašai plaukė mano nuogu kūnų. Nekreipiau dėmesio į nieką,tik žiūrėjau į vieną tašką. Po poros minučių pajutau kai vanduo nustoja bėgti,bet aš nepakėliau akių... Jutau kai mano kūną apbgle rankšuoltis ir aš esu nešama. Žiūrėjau į Gigi veidą. Jis buvo labai susikrimtęs... Paguldė mane ant lovos ir nuėjo pasiimti medicininę dėžutę. Staiga šalia manęs įdubo lova. Tai buvo Tommy. Iš mano akių vis labiau sruvo ašaros...Dabar šlykštėjausi jo prisilietimo,nes jis primindavo mano senelį.
-Traukis,tu esi šlykštus...
-Ką ?Kodėl?
-Aš viską žinau... Tai tu buvai tesus,kad aš norėsiu nusižudyti sužinojus tiesą...
-Kokia...?
-Kodel aš čia!
-Ką?
-Nevaidyk durnelį... Atsimenu kaip sakiau priversiu tave man pasakyti,kodėl tu mane pagrobiai?
-Na taip... O kaip čia tai susija.?
-Aš apsimetinėjau,negėriau jokių sušiktų vaistų.... Ir man tai pavyko.
-Megan...?
-Ką ?
-Tu mane apgavai?
-Taip. Ačiū,kad pasakiau tiesą, o dabar galiu mirti,nes neturiu dėl ko gyventi,-mano ašaros riedėjo.
-Megan,-prisilietė mane prie
-Atstok..  Tu esi šunsnukis,ne dėl to kad pagrobiai,bet dėl to kad man melabai,-man pasakius pajutau kaip mano veidas užsisuka nuo smūgio. Ir tuo tarpu produris įėjo Gigi. Atsistojus nuo lovos puoliau į Gigi glėbį... Jis mane sutvarstė. Aš jam papasakojau kas įvyko. Mačiau kai Gi akys žaibavo į Tommy.
Taip ėjo dienos,mėnesiai, metai. Jau buvau pamatus skaičių. Tik žinojau kada pavasaris,vasara ruduo,žiema... Neišeidavau laukan. Negalėjau pasprukti ba buvo nežmoniški skausmai rankose. Randai liko nemaži,bet pats didžiausiais Nuo Džiako... Žinoma randų turėjau ir daugiau. Per tuos metus nuo mano rankų žuvo daugiau Tommy pakalikų... Ir nuo kiekvieno turėjau po randą. Vos nemiriau,bet dabar jaučiau kad esu šalta it ledas... Mane galėjo sušildyti tik Gi. Aš su juo buvau...