BLOODY HEART//: DONE [LT] ✔

54D

Mane tai labai nustebino.
-Tai užtai yra randas tau ant rankos ?,-paklausiau.
-Ne!,-ji atsakė.
-O nuo ko?,-paklausiau iš smalsumo.
-Ne tavo reikalas... Geriau neklausinėk jei nenori ,kad tavo tokia lemtis būtų ,kaip tu keturiu vaikinų skerzgatvyje.. Apie juos rašė ir laikraščiai,-jai pasakius aš supratau... Aš viską supratau... Kad tai tikrai ji nužudė Džiugą,Laikam,Krima,Karma...
-Tu .. Tu... Tu neturi širdies!,-pasakiau.
-Aš ją turėjau,bet man ją sudaužė žmonės kuriuos aš mylėjau,-ji atsakė ir nusivalė ašarą riedančia skruostu...
-Kaip suprast?,-paklausiau
-Džiakai,aš tave pažystu... Tu esi mano sušiktas,bestuburis priešas,-ji atsakė,o man ant kaktos iššoko akys...
*Iglės pov.*
Žinau,kad blogai darau viską išsakydama... Bet kaip? Kaip jis išgyveno? Mano galvoj vis kirbeno klausimai.
-Džiakai,aš tave pažystu... Tu esi mano sušiktas,bestuburis priešas,- atsakiau į jo klausimą ir mačiau kai jam ant kaktos iššoka akys... Aš jau sukausi eiti kai kažkas pagavo mano ranką... Tai buvo šunsnukis.
-Paleisk,arba..,-pasakiau.
-Arba kas?,-paklausė.
-Arba mirsi,-atsakiau
-Oi gražuole nebijau,-atsakė.
-Ar tikrai?,-pasakiau su pediška šypsena.
-Taip,nes nuo vienos panelės vos nemiriau... Išgulėjau komoja puse metų... Bet aš gyvas... Pripažinsiu man ta mergina patiko... Bet aš durnius išjos tyčiojausi... O kai norėjau paragauti jos ja sužeidžiau,o ji mane subadė,-po jo žodžių mano mimika pasikeitė,nes vėl į galvą sugryžo nelemti prisiminimai.
-Matyt tu to nusipelniai,- pasakiau ir bandžiau išlaisvyt ranką iš jo gniauštų. Bet man tai sunkiai sekėsi.
-Taip,aš to nusipelniau,-atsakė.
-Paleisk ,-suspiegiau,bet jis ne paleido mano rankos.
-Na ką tu man padarysi?,- paklausė ir aš nieko nesakius  išsitraukiau...