BLOODY HEART//: DONE [LT] ✔

44D

Mažoji saldžiai miegojo... Dar niekad taip stipriai nemylėjau nieko... Kaip mano mažąją saule... Žinau tu mane keiksi,kad tavo tėčiu ne pasakiau kad tau viskas gerai ir melavau kad mes mirėm... Bet kur Tommy ? Jau jo dvi dienas nėra... Neatvažiuoja... O jam taip bo smagu su Toma. Taip ėjo dienos... Toma augo nenumaldomai... Buvo daug bemiegių naktų.
*Po dviejų mėnesių.*
Ėjau gatve. Jau buvo priteme... Galvojau apie Tommy.. Jo jau nėra du mėsius... Kai man kelią pastojo penki vaikinukai. Iš jų balsų sklido įvairios šlykštynės.
-O gražuolyte,didelės tavo krūtys...
-O kaip norėčiau pačiupinėt ką turi!...
-Kaip norėčiau tave išdulkyti...
-Gal suteiksi mums toks malonumą,-dar kitas paklausė.
-O tu labai graži... Gal galima tavo lūpyčių paragauti?,-paskutinis pasakė.
-Patariu prie manęs nelyst!,-atrėžiau,kai jie artėjo prie manęs...
-Na ką padarysi mums mažute? Mes penki, o tu viena gležna!,-pasakė,o kiti juokėsi...
-Gal norit ant šios žemės nevaikščiot?,-paklausiau šypsodamasi.
-Oi mes nebijom,-atsakė atsilengdamas peiluką...
-Oi berneliai,jūs nežinot ką aš galiu...,-žudiko šypsena šypsojausi... Nebijojau, nes turėjau maža peiliuką... Kuris buvo vos matomas prieblandoje... Pirmas priėjo daug aukštesnis už mane vaikinas tamsiu plaukų ir šviesios maikės... Jis savo peiliuką prisdėjo man prie kaklo ir pradėjo bučiuoti...
-Galvoji šitaip sujaudysi?,-paklausiau atidraugdama jo dėmesį.
-O taip mažule,-atsakė ir jo kūne atsirado durtinė žaizda... Taip ir antra ir trečia... Jis krito ant žemės kaip maišas.  Jų reakcija man buvo pirmą kartą matyta. Jie persigando...
-Kas kitas mane paglamonėt?,-paklausiau su "pediška" šypsena. Jie judėjo greitu žingsniu link manęs..
-O tai ką grupinis?,-paklausiau. Ir prasidėjo karas. Mirties ir gyvybės karas... Kažkuriam pataikiau į miego arteriją jis krito negyvai... Trečiam pataikiau į koja ir jis parpuolė,bet atsistojęs bandė pabėgti. Ketvirtam buvo dūris į širdį. O penktą subadžiau negailestingai... Man atgijo kraujo troškimas... Keista neturiu jokios pjautinės žaizdos... Atsistojau nuo žemės ir vijausi tą iškrypėlį... Ir pagavau!!!
-Tai ką gražuoli galvojai pabėksi? ,-paklausiau.
-Ne ne prašau nežudyk,-jis manęs prašė. Ir tada atpažinau kas jis toks... Niekada negalvojau,kad jis toks gali būt.
-Aš nesu tokia... Kad visus nužudyčiau... O tu pasigailėsi to,ką dabar norėjai padaryti... Ir bėja tau liko apie pusė valandos iki nukraujavimo... O tavo namai už... Už 40 min kelio. Tai tu mirsi,-žvelgiau į jį.
-Iš kur tu žinai kur aš gyvenu..?,-paklausė